Atitinkamai turėtų sumažėti SGD terminalo išlaikymo sąnaudos – vadinamoji SGD terminalo dedamoji, kurią sumoka šalies dujų vartotojai. Šiemet šio mokesčio planuojama surinkti 88,7 mln. eurų, iš jų 26,33 mln., kaip prognozuojama, turėtų gauti „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams dengti.
Šis nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, – tai skirtumas tarp „Litgas“ būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ ir vidutinės rinkos pardavimo kainos Lietuvos reguliuojamiems energijos gamintojams. Minimaliai terminalo veiklai būtinas SGD kiekis šiemet yra maždaug 3,8 teravatvalandės (TWh).
Pasinaudojo“ situacija rinkoje
Valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausanti „Litgas“ teigia, kad pasinaudojo šių metų pradžioje susiklosčiusia situacija rinkoje ir gamtinių dujų kainų skirtumais.
„Galimybė sumažinti paskirtojo tiekimo sąnaudas atsirado šių metų pirmąjį ketvirtį, kai SGD kainos rinkose išaugo ir pralenkė mūsų perkamų dujų kainą. Ėmėmės iniciatyvos ir kartu su tiekėju optimizavome būtinojo SGD terminalo kiekio tiekimo grafiką, dalį vasario mėnesio krovinio parduodami į didesnę kainą mokančias rinkas ir atitinkamai tą kiekį įsigydami vasarą, kai SGD kainos yra gerokai mažesnės“, – teigė „Litgas“ laikinasis generalinis direktorius Vytautas Čekanavičius.
„Litgas“ pranešė, kad 3 mln. eurų „sutaupė“ dėl „brangiau parduoto krovinio ir vasario bei liepos mėnesių SGD kainų skirtumų, įvertinus susijusias technologinių nuostolių, dujų mainų sąnaudas“.
Nuostolį dengia vartotojai
„Lietuvos žinios“ rašė, kad vienos neskaidriausių valstybės įmonių „Litgas“ patirtas prekybos SGD nuostolis dengiamas iš SGD terminalo mokesčio, kurį moka dujas vartojančios pramonės ir energetikos įmonės.
Kainų komisija prognozuoja, jog 2017 metais paskirtajam tiekėjui „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudoms arba skirtumui tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų padengti.
„Komisijai 2017 metų gegužės mėnesį perskaičiavus saugumo dedamąją, šis skirtumas sudaro 26,8 mln. eurų“, – „Lietuvos žinias“ informavo Kainų komisija.
Atitinkamai 2017 metais, Komisijos duomenimis, „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų. Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“ turėtų gauti 65,9 mln. eurų eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGD terminalo veiklai užtikrinti, o bendrovė „Amber Grid“ – 0,114 mln. saugumo dedamosios surinkimo ir administravimo sąnaudoms padengti.
Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį šių metų pusmetį buvo apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą. Gegužės mėnesį Kainų komisija skelbė, kad 2017 metais prognozuojama SGD įsigijimo kaina yra 23,55 euro už megavatvalandę, o prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina nuo liepos 1 dienos padidėjo nuo 16,45 euro iki 18,74 euro už megavatvalandę.
SGD terminalo dujų kiekį, būtiną jo minimaliai veiklai palaikyti, privaloma tvarka perka šalies energijos (taip pat ir šilumos) gamintojai už Kainų komisijos patvirtintą prognozuojamą vidutinę dujų rinkos kainą.
Kuo daugiau už dujas paskirtajam tiekėjui moka gamintojai, tuo mažiau prekybos nuostolio patiria „Litgas“. Atitinkamai mažėja SGD terminalo išlaikymo mokestis dujų vartotojams. Tačiau jeigu importuojamos dujos atpigtų, atitinkamai išaugtų SGD terminalo mokestis.
Nuo SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais rinkos kaina, už kurią parduodavo dujas Lietuvoje, visada buvo mažesnė, negu „Litgas“ dujas pirko iš „Statoil“. Kad valstybės įmonė nebankrutuotų, prekybos dujomis nuostolis dengiamas iš renkamo SGD terminalo mokesčio. Anksčiau jį mokėdavo visi dujų vartotojai, o dabar – įmonės pagal turimus dujų pajėgumus.
Kasmet didesnis mokestis
2015 metais pradėto eksploatuoti Klaipėdos SGD terminalo veikla finansuojama iš vadinamojo SGD terminalo mokesčio, kurio pavadinimas keistas kelis kartus. Anksčiau mokestis vadintas SGD terminalo priedu, dabar – SGD terminalo tiekimo saugumo papildoma dedamąja prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
2015 metais buvo surinkta 70 mln. eurų, 2016 metais, neaudituotais duomenimis, – 81 mln. eurų, o 2017 metais planuojama surinkti 88,7 mln. eurų vadinamosios saugumo dedamosios. Daugiausia šio mokesčio moka didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.
Nuo 2016 metų į SGD terminalo išlaikymo mokestį, kurį moka dujų vartotojai, įtraukiamos ne tik šio terminalo įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos, bet ir „Litgas“ patiriamas SGD prekybos nuostolis. Kainų komisijos duomenimis, 2016 metais jis buvo 13,75 mln. eurų, prognozuojamas 2017 metais – 26,8 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą