Lapkričio mėnesį Klaipėdos SGD terminale iš viso buvo priimti 3 didieji ir 4 mažieji SGD dujovežiai, kurie atgabeno beveik 450 tūkst. kub. m SGD. Didžioji dalis dujų – 92 proc. – buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos. Iš viso per lapkritį buvo išdujinta apie 2,7 TWh dujų – 20 proc. daugiau nei visas Lietuvos poreikis.
Nuo 2019 metų pradžios SGD terminale atliktos net 57 SGD krovos ir perkrovos operacijos, o išdujinimo rodiklis, lyginant 2018 m. sausio-lapkričio ir tą patį šių metų laikotarpį, yra daugiau nei dukart didesnis – iki lapkričio pabaigos iš viso išdujinta 17,4 TWh dujų.
„Penktieji Klaipėdos SGD terminalo veiklos metai buvo lūžiniai tiek vartotojams, tiek visai industrijai. Pirma, terminale įvykdyta daugiau krovos operacijų nei per praėjusius ketverius metus kartu sudėjus, be to, pritraukti du terminalo naudotojai iš Estijos. Naudodamiesi terminalo paslaugomis, jie tiesiogiai mažina saugumo dedamąją Lietuvos vartotojams. Antra, dėl minėtų aplinkybių ir mažėjančių terminalo sąnaudų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėjo sumažinti saugumo dedamąją beveik 4 mln. eurų. Pradėjus taikyti naują SGD tiekimo modelį, saugumo dedamoji sumažėtų dar beveik 27 mln. Eurų. Dėl to naudą jau kitąmet pajus kiekvienas šalies dujų vartotojas. Trečia, per terminalą rekordiniais kiekiais dujas importuojančios bendrovės ir jų klientai maksimaliai pasinaudojo žemų kainų periodu tarptautinėse dujų rinkose: preliminariais skaičiavimais lyginant rinkos indeksą ir Suomijos reguliatoriaus duomenis, vienintelio vamzdynu dujas atgabenusio tiekėjo dujų kaina Suomijai lapkritį buvo apie 5 EUR/MWh aukštesnė nei importuojamų SGD kaina Lietuvoje. Dėl to per terminalą importuotas tas pats (2,7 TWh) dujų kiekis vien lapkritį terminalo naudotojams sutaupė daugiau nei 10 mln. eurų, net ir įvertinant visas terminalo sąnaudas“, – akcentuoja KN Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
Planuojama, kad ir paskutinį šių metų mėnesį bei ateinančiais metais bus išlaikomas itin aukštas Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimo lygis. Per gruodį numatoma priimti 2 didžiuosius ir 5 mažuosius SGD dujovežius, kurie atgabens apie 328 tūkst. kub. m SGD, o išdujinimo rodiklis sieks apie 2,2 TWh. Iš viso 2020-aisiais dujų metais (skaičiuojama nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. spalio) terminalo naudotojai užsakė per 19 TWh siekiančius išdujinimo pajėgumus. Per 2019 dujų metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. spalio) iš viso buvo išdujinta 14 TWh dujų.
Klaipėdoje fiksuojama efektyvi SGD terminalo veikla atspindi ir tarptautines tendencijas. „McKinsey & Company“ duomenimis per pastaruosius metus pasaulinė dujų rinka išaugo 5,3 proc., iki 2035 metų ši rinka kasmet turėtų augti po 0,9 proc. SGD segmentas laikomas itin perspektyviu – jo augimas iki 2035 prognozuojamas po 3,5 proc. per metus. Be to, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-G) prognozuoja, jog iki 2025 metų vien besitransformuojanti elektros gamybos rinka gamtinių dujų poreikį padidins iki 290 TWh.
„Pasaulyje ir Europoje augantis gamtinių dujų poreikis atveria naujas galimybes ir Klaipėdos SGD terminalui. Dar daugiau naudos Lietuvos gyventojams ir efektyviai terminalo veiklai atneš artimiausiais metais planuojama įgyvendinti gamtinių dujų infrastruktūra, vamzdynais sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Be to, lapkričio pabaigoje KN sudarė strateginės partnerystės sutartį su Lenkijos naftos ir dujų bendrove PGNiG, kuriai penkeriems metams rezervavus Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pajėgumus, pastarieji bus išnaudojami maksimaliai efektyviai, tuo pačiu kuriant ir plečiant SGD rinką Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, - pabrėžia A. Molis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą