„Šie metai kaip niekad derlingi inovacijomis, o jas pažinti svarbu ne tik norint patenkinti smalsumą. Įprastai, su rinka drebinančiomis technologijomis gyvename kelis ateinančius metus – iki kito inovacijų sprogimo. Taip šios dienos technologiniai sprendimai gali padėti mums prognozuoti, ką matysime jau netolimoje ateityje“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi telefonų rinką šiemet sudrebinusiomis inovacijomis.
Ekranų rėmeliai – vis mažesni
Rinkos naujiena – išmanieji su lankstomu ekranu – dabar dar nėra itin populiarūs, nes kainuoja kelis tūkstančius eurų, o ir jų pasirinkimas dar visai menkas. Nepaisant to, ekranų tobulėjimo tendencijas jau galime pajusti visi – telefonų gamintojai šiemet buvo išradingi ir sugalvojo ne vieną būdą, kaip diegti didesnius ekranus nedidinant pačių įrenginių.
„Rinkos standartu jau spėjo tapti technologija, kai ekranas sudaro beveik visą įrenginio priekį ir turi tik mažą išlinkimą priekinei kamerai. Kai kurie gamintojai sugalvojo, kaip atsisakyti net ir šios savybės – atsirado motorizuotos, išvažiuojančios ar iš korpuso iššokančios priekinės kameros. Šiais metais ekranas jau vis labiau pradeda dengti ne tik priekį, bet ir didesnę įrenginio dalį. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Note10+“ lenktas ekranas sudaro nemažą dalį ir šoninių telefono briaunų, o „Xiaomi Mi Alpha“ ekranas netgi persikėlė ir į telefono nugarėlę“, – išskiria K. Špiliauskas.
Drąsiai galima teigti, kad ir kitais metais matysime daugiau telefonų su motorizuotomis priekinėmis kameromis ar kitokiais išradingais sprendimais, kurie leistų turėti dar erdvesnius ekranus, nekuriant didesnių, kišenėse nebetelpančių įrenginių.
Lankstomi „AMOLED“ ekranai: tikrove tapusi futuristinė idėja
„Turbūt didžiausia šių metų inovacija – lankstomi telefonų ekranai. Tai, ką prieš kelis metus dar galėjome pavadinti tik filmų apie ateitį fantazija, šiais metais vienaip ar kitaip parodė „Samsung“, „Motorola“ ar „Huawei“. Tiesa, iš šių įrenginių vartotojams kol kas bent jau kiek plačiau prieinamas tik „Samsung Galaxy Fold“. Šis įrenginys primena knygą: kai užverstas, savo dydžiu yra panašus į daugumą išmaniųjų, bet jį atvertus tampa jau planšetinio kompiuterio vardo vertu 7,3 colių įstrižainės ekranu“, – teigia K. Špiliauskas.
Ne paslaptis, kad bent jau kol kas lankstomi telefonai žengia tik pirmuosius savo žingsnius ir dar turi vietos kur augti. Tikėtina, kad kitais metais atsiras lankstomi ekranai pagaminti iš stiklo, kurie bus tvirtesni. O gamintojai tuo pačiu atras geriausius būdus, kaip išnaudoti pačių lankstomų ekranų galimybes. Kol kas tai – vis dar ateitis, bet jau dabar galime matyti, koks jos potencialas.
5G ryšys įgauna pagreitį
5G ryšys pradeda žengti pirmuosius realius žingsnius. Potencialo šioje technologijoje – labai daug. Naujos kartos interneto ryšys leis ne tik ypač greitai atsisiųsti programėles, žaidimus ar kitus failus, bet ir ypač sklandžiai tarpusavyje jungti įrenginius. Dėl 5G greito reakcijos laiko automobiliai galės „susikalbėti“ tarpusavyje, o telefonų naudotojai be menkiausio vėlavimo naudotis savo kompiuteriais nuotoliniu būdu.
„Išmanieji telefonai jau dabar yra visų mūsų išmaniųjų įrenginių valdymo centras. Dėl šios priežasties 5G ryšys ateityje telefonams bus ypač svarbus. Šios tendencijos vedini, 2019 metais didžiausi išmaniųjų gamintojai išleido bent po vieną modelį, kuris galėtų palaikyti 5G. Žinoma, dabar tai mažai kur pasaulyje palaikoma ir iki galo suformuota technologija. Tikėtina, kad tik po 3–4 metų ją galėsime išnaudoti geriau, o tikrąją jos naudą – pajusti kasdienybėje“, – pastebi K. Špiliauskas.
Prenumeratų principu veikiančios paslaugos tampa standartu
„Apple“ šiemet išleido „Apple Arcade“ žaidimų paslaugą. Ji paremta prenumeratos principu, kaip ir mums pažįstamos filmų ar muzikos platformos. „Google“ taip pat nesnaudžia – pristatyta „Stadia“. Pastaroji platforma atrodo dar įdomesnė: ji telefone leidžia žaisti asmeniniams kompiuteriams ar žaidimų konsolėms skirtus žaidimus, pavyzdžiui, „Red Dead Redemption 2“ ar „NBA 2K20“. Tai įmanoma, nes šie žaidimai paleidžiami ypač galinguose „Google“ kompiuteriuose, o į naudotojų telefonus siunčiamas tik vaizdas.
„Šiais metais tokios paslaugos gali būti realiai naudojamos dėl greitėjančio interneto ryšio ir vis galingesnių telefonų. Kai ryšys bus dar greitesnis arba internetas taps 5G kartos, tokios platformos galbūt net išstums atsisiunčiamus žaidimus. Vis daugiau kompanijų pristato ir savo filmų prenumeratos paslaugas. Jau atsirado „Apple TV+“, „Disney+“ ir kitos platformos, dėl vartotojų konkuruojančios unikalia turinio pasiūla. Ne visos jos prieinamos Lietuvoje, tačiau ateityje, norėdami vakarą praleisti su filmu ar serialu, tikrai turėsime iš ko rinktis“, – pabrėžia K. Špiliauskas.
Vis daugiau kamerų
Anksčiau išmanieji telefonai kasmet turėdavo vis daugiau procesorių branduolių ar didesnius ekranus. Pastaruoju metu gamintojai vis dažniau varžosi kamerų skaičiumi. Dar visai neseniai kiekvieną galėdavai nustebinti dviguba telefono kamera, o dabar įprasta matyti tris, keturis ar net penkis objektyvus telefono nugarėlėje.
„Kamerų skaičiaus telefonuose lenktynės sparčiai mažina kokybinį atotrūkį tarp veidrodinių fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų. Fotoaparatai leidžia reguliuoti daug kadro nustatymų, net keisti pačius objektyvus. Taip kiekvienoje situacijoje atrandamas tinkamiausias būdas įamžinti akimirką. Tuo metu Išmaniuosiuose telefonuose objektyvų keisti negalime, tačiau su trimis ar keturiais objektyvais galime išgauti beveik tokį patį vaizdą. Kiekvienas gamintojas didesnį kamerų skaičių panaudoja savaip. Pavyzdžiui, telefonas „Huawei P30 Pro“ turi ir ypač plataus kampo objektyvą ir teleobjektyvą galingam priartinimui. Kai kurie gamintojai siūlo objektyvus itin smulkiems vaizdams fiksuoti ar nespalvotoms nuotraukoms išgauti. „Nokia 9“ visus 5 objektyvus naudoja vienam kadrui padaryti, kad būtų užfiksuojama daugiau vaizdo duomenų ir nuotraukos kokybė būtų kiek įmanoma geresnė“, – teigia K. Špiliauskas.
Šiemet telefonai kamerų turi kaip niekada daug, o kitais metais šis skaičius tik augs. Kartu plėsis ir išmaniųjų telefonų kamerų galimybės.
Dirbtinis intelektas turi didesnę įtaką
Dirbtinis intelektas išmaniajame telefone anksčiau buvo naudojamas tik paprasčiausioms virtualių asistentų („Siri“ ar „Google Assistant“) funkcijoms vykdyti. Dabar jis naudingas beveik kiekviename žingsnyje. Daugelyje telefonų DI netgi mokosi iš mūsų veiksmų ir taip tobulina telefono veikimo procesus. Dirbtinis intelektas seka mūsų vartojimo įpročius ir tam tikras programas paleidžia dar prieš paspaudžiant programėlės ikoną. Tuo tarpu ilgai nenaudojamas programėles užmigdo ir taip taupo baterijos resursus.
„DI vis aktyviau naudojamas kamerose. Anksčiau čia DI galimybes išnaudodavo tik „Huawei“, tačiau dabar dirbtinį intelektą į savo kameras integruoja beveik visi telefonų gamintojai. Jis naudojamas ne tik aplinkos atpažinimui ir geriausių spalvų suradimui, bet ir vaizdui stabilizuoti ar atskirti žmogų nuo fono. Procesorių gamintojai „Qualcomm“, „Samsung“ ar „Huawei“ išleidžia vis daugiau procesorių su integruotu ir vis našesniu dirbtiniu intelektu. Programinės įrangos gamintojai taip pat ieško būdų, kaip DI galėtų palengvinti mūsų kasdienybę. Pavyzdžiui, „Google“ neseniai pristatė tiesioginio garso vertimo į tekstą funkciją, naudojančią dirbtinį intelektą. Tokių technologijų tik daugės, o mūsų išmanieji tobulės tik dar greičiau“, – apibendrina K. Špiliauskas.
Jei apie išmaniąsias technologijas norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus. Be to, „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą