Dėl šylančių orų balandį Baltijos šalyse sumažėjo ir elektros suvartojimas, ir kaina
Balandžio mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užfiksuotas daugiau kaip dešimtadalį siekęs elektros energijos kainų kritimas. Tuo metu suvartojimas mažėjo 18 proc. ir sudarė 2 TWh (teravatvalandes).
Kaip nurodoma pranešime, pastebimai atpigus elektros energijai, kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesiekė 2 eurų už megavatvalandę (MWh) ribos.
Praėjusį mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visame „Nord Pool“ biržos regione. Lietuvoje ir Latvijoje kainos susitraukė 13 proc. - atitinkamai iki 40,18 ir 40,03 euro už MWh. Tuo tarpu Estijoje kaina sumenko 12 proc. iki 39,88 euro už MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros kainos svyravo nuo 21,21 iki 87,33 euro už megavatvalandę.
„Elektros energijos kainų pokyčius balandžio mėnesį didele dalimi nulėmė šylantys orai, mažinę elektros energijos paklausą. Tiesa, didesnį kainų kritimą stabdė užfiksuotos „NordBalt“ ir „EstLink“ jungčių prastovos“, - pranešime sako „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
M. Giga taip pat atkreipia dėmesį, kad pingant elektros energijai pastebimai susitraukė ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Elektros energija Latvijoje buvo 1,55 euro už MWh, Lietuvoje - 1,70 euro už MWh, o Estijoje - 1,40 euro už MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Kaip akcentuojama pranešime, sezoniniai orų pokyčiai balandį nulėmė mažesnį elektros energijos suvartojimą - Baltijos šalyse bendrai šis rodiklis sumenko maždaug 18 proc. iki 2,15 TWh. Estijoje elektros suvartojimas susitraukė 21 proc. iki 663 gigavatvalandžių (GWh), Lietuvoje - 17 proc. iki 912 GWh, o Latvijoje - 14 proc. iki 577 GWh. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos suvartojimo apimtys balandį buvo panašios į pernykštes. Tačiau Lietuvoje jos buvo net 15 proc. didesnės.
Elektros energijos gamyba per mėnesį Baltijos šalyse bendrai sumenko 3 proc. iki 2,08 TWh. Gamybos apimčių mažėjimas užfiksuotas Estijoje - čia šis rodiklis susitraukė 15 proc. iki 950 GWh. Tuo metu Lietuvoje gamyba paaugo 4 proc. iki 314 GWh, o Latvijoje - 13 proc. iki 817 GWh.
Kaip pastebi M. Giga, gamybos augimui Latvijoje daugiausia įtakos turėjo Dauguvos hidroelektrinės - balandį, palyginti su kovu, gamybos apimtys čia išaugo pustrečio karto iki 604 GWh.
Ketvirtąjį šių metų mėnesį Latvijoje elektros energijos buvo pagaminta 41 proc., o Estijoje - 34 proc. daugiau nei suvartota. Tuo tarpu Lietuvoje didelis elektros suvartojimas nulėmė 66 proc. siekusį gamybos deficitą.
Rašyti komentarą