Po kelerių metų į Norvegijos sostinę Oslą galės įvažiuoti tik elektra varomi automobiliai. Panašių priemonių ketina imtis ir Olandija, Jungtinė Karalystė bei Prancūzija. Ispanijos sostinėje Madride transporto priemonės bus uždraustos 2 km iki miesto centro. Vokietijos miestas Hamburgas pradės vykdyti "žaliojo tinklo" projektą, kuris skatins gyventojus keliauti pėsčiomis arba dviračiu.
Kol kas viskas gerai
Kaip sekasi Klaipėdai? Viešojo transporto sektorius sistemingai didina ekologijos standartus. Nors kol kas dujomis varomas transporto priemones turi tik Savivaldybės kontroliuojamas Klaipėdos autobusų parkas, iki šių metų pabaigos atsinaujins ir privatūs vežėjai.
"Vienas vežėjas jau yra įsigijęs ekologinį autobusą ir įsirengęs dujas. Dujinių autobusų dalis turėtų didėti. Praėjusiais metais dujinių autobusų rida siekė 19 procentų. Tad penktadalis miesto viešojo transporto yra ekologiškas. Laukiame, kada atsiras elektrinis autobusas. Esame jam parengę maršrutą - turėtų važiuoti nuo keleivių terminalo iki autobusų stoties, kad sujungtų du objektus ir būtų reprezentacinis maršrutas miesto svečiams", - sakė VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis.
Jo manymu, būtų idealu, jeigu Lietuvoje būtų elektrinių autobusų gamykla. Tuomet jų įsigijimas neužtruktų. O elektra varomus autobusus KKT direktorius paminėjo ne be priežasties, kadangi nuo 2030 metų įsigalios griežta Europos Sąjungos direktyva - jokio iškastiniu kuru varomo transporto miestų centruose.
"Elektrinių ir hibridinių autobusų paklausa yra labai didelė, nes visi Europos Sąjungos miestai orientuojasi į tai. Ispanijos, Italijos, Švedijos ir Norvegijos miestai sieks, kad transportas būtų apskritai be iškastinio kuro. Problema, kad tuo metu jau netiks ir dujomis varomas transportas. Tai yra naftos produktas, nors ir švaresnis. Reikės ieškoti sprendimo būdų, kokie galėtų būti maršrutų tinklai", - teigė G. Neniškis.
KKT direktorius pridėjo, jog kol kas mažesni apribojimai taikomi privatiems vežėjams, kurių pasirinkti maršrutai dažniausiai turi mažiausius ekologiškumo standartus. Tačiau jau kitąmet bent po tris naujus autobusus privalės turėti ir privatininkai, tad uostamiestis ir toliau palengva žengs švaresnio transporto link.
Ekologiškiausias - Klaipėdos autobusų parkas
Savivaldybės kontroliuojamas Klaipėdos autobusų parkas laikomas ekologiškiausia viešojo transporto įmone ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje.
"Šiuo metu miesto keleivius veža 34 mūsų dujiniai autobusai. 24 iš jų buvo nupirkti visiškai nauji ir 10 naudotų autobusų iš Vokietijos. Ekologiški autobusai sudaro apie 50 procentų visų autobusų, dirbančių mieste", - pasakojo Vaidas Ramanauskas, UAB Klaipėdos autobusų parkas generalinis direktorius.
Bendrovė dalyvauja ES finansuojamame projekte ir kitąmet papildys savo parką dar 20 naujų dujinių autobusų.
Beje, Klaipėdos autobusų parkas buvo dujinių autobusų pradininkas Lietuvoje - čia pradėjo kursuoti pirmieji ekologišku kuru varomi autobusai, pastatyta pirmoji šalyje greito pripildymo kolonėlė.
"Kituose miestuose dujinių autobusų pripildymas trunka ilgai - grįžę iš darbo vairuotojai per naktį pildo kuro rezervuarus. Pas mus technologija pažangesnė - vairuotojai dujų degalinėje sugaišta ne daugiau nei pilant įprastą skystą kurą", - aiškino V. Ramanauskas.
Pasak vadovo, artimiausiuose bendrovės planuose yra ir 2 elektra varomų miesto autobusų įsigijimas, ir netgi visiškai naujos technologijos - vandeniliu varomo autobuso išbandymas.
Viltis - darnaus judumo planas
Miesto mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, Klaipėdą ekologijos klausimais pozityviai nuteikia būtent esama viešojo transporto situacija. Jau greitai net ir maršrutiniai taksi turės atitikti "Euro 6" standartus.
Nors bendra transporto sistema uostamiestyje nėra pati geriausia, situacija turėtų pasitaisyti patvirtinus darnaus judumo planą.
"Atsiras atskiros zonos, kuriose bus ribojamas taršusis transportas. Tokios yra Europos Sąjungos direktyvos. Atsiras vis daugiau zonų tik pėstiesiems, bevarikliui ir netaršiam transportui. Bus įrengiamos magistralės, kur judėtų lengvasis ir sunkusis transportas, netrukdydamas miesto ritmo. Taip pat bus rekonstruotos keturios žiedinės sankryžos", - sakė vicemeras.
Jis priminė, kad nuo 2030 metų ne tik įsigalios Europos Sąjungos valstybių susitarimas drausti į miestų centrus įvažiuoti iškastiniu kuru varomoms transporto priemonėms. Valstybėse apskritai transporto sukeliama tarša turės sumažėti perpus. Visgi A. Šulcas, kalbėdamas apie tokią perspektyvą Lietuvoje, optimizmu netryško.
"Lietuva miega ir atsibus paskutinę akimirką. Tai turėtų įgyvendinti savivaldybės, o savivaldybėms nėra suteikti tam tikri instrumentai. Miestas uždrausti dyzelinu varomo transporto negali. Tai sprendžia Vyriausybė. Šioje srityje eisime didžiosioms valstybėms iš paskos", - neabejojo A. Šulcas.
Vicemero manymu, prireiks daug laiko, kol Lietuvoje žmonės atpras nuo automobilių ir persės į viešąjį transportą.
"Valstybė to neskatina. Ji skatina taršųjį transportą. Kai kurie Susisiekimo ministerijos padaliniai yra nusiteikę įrengti daugiau greičio apribojimų ir žiedų, bet kadangi Lietuvą valdo benzingalviai, tai procesas vyksta labai lėtai", - rėžė mero pavaduotojas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą