Kinų ambicijos: kita stotelė - Klaipėda?

Kinų ambicijos: kita stotelė - Klaipėda?

Ambicijų nestokojantys kinai mezga vis glaudesnius ryšius su Lietuva. Kad Klaipėda gali tapti vienu iš prekybos tiltų iš Azijos į Europą, kalbama ne vienerius metus. Tačiau tik dabar, esant pavyzdžių, vis garsiau kalbama apie tokio scenarijaus galimas pasekmes.

Jau prieš keletą metų Kinijos kompanija "China Merchants group" (CMG) išreiškė susidomėjimą Lietuvos uostamiesčiu, per kurį ji galėtų gabenti krovinius. Kadangi bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką "Great Stone", Klaipėda galėtų tapti tiesiausiu keliu produkcijai eksportuoti.

Lietuva jau "pakabinta"?

Vieša paslaptis, jog dar iki 2025 metų Klaipėdoje veikiausiai atsiras išorinis giliavandenis uostas, kurio statybos galėtų kainuoti apie 800 mln. Eur. Pinigai dideli, bet, panašu, tik ne kinams.

Lietuvos europarlamentarė Briuselyje Laima Andrikienė neslėpė susirūpinimo, jog neapgalvotas sprendimas Lietuvai gali pridaryti žalos.

"Kinijos rinka milžiniška, daugiau negu milijardas vartotojų. Juos domina Klaipėdos jūrų uostas - vienintelis neužšąlantis Baltijos jūroje. 2012 metais kinai pradėjo įgyvendinti Šilko kelio strategiją. Buvęs Belgijos premjeras man parodė žemėlapį, kuris yra tos strategijos sudėtinė dalis. Jame nubrėžti šeši transporto koridoriai, einantys per Europą ir Aziją. Vienas jų - per Klaipėdą. Negalėjau patikėti. Prieš dvejus metus Klaipėdoje susitikau su Uosto direkcija. Klausiau, ar jaučiamas kinų susidomėjimas. Atsakymas buvo toks - per pirmus penkis tų metų mėnesius Klaipėdoje apsilankė 15 aukšto lygio Kinijos delegacijų", - sakė Europos parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė.

Pasak jos, kinai nenori nieko - tiesiog "atiduokit uostą, ir mes ten tvarkysimės". L. Andrikienė neabejoja, kad į Lietuvos uostamiestį atėjus naujiems investuotojams iš Azijos atsirastų modernizacija, naujų darbo vietų, technologijų. Tačiau, jos teigimu, patirtis atverčia kitą medalio pusę.

"Jei ateina kinai, daugiau neateina niekas kitas. Pirėjo uostas yra vienas iš minėtų šešių koridorių. Ten prieš porą metų uostą įsigijo kinų valstybinė uosto kompanija, daugiau nei 60 procentų akcijų nupirko. Kinai nupirko uostą, žmones atleido. Jie, kitaip nei europiečiai, neturi supratimo, kad darbuotojams turi būti pasiūlomos garantijos, kompensacijos ir panašiai. Tik keletas žmonių palikta administracijoje. Dabar ten graikai jau nebedirba. O uostas buvo nupirktas už "kapeikas", menkus pinigus, pasinaudojus labai sudėtinga Graikijos tuometine finansine situacija, kai šalis buvo ant bankroto ribos ir ją ištempėme su Europos Sąjungos pinigais. Ten jau tikrai kinų uostas, nebe graikų", - panašaus scenarijaus Lietuvoje baiminasi europarlamentarė.

Jos teigimu, apie grandiozines kinų investicijas būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu Lietuva turėtų bent keletą uostų.

"Mes turime tik vienintelį, ir jį vadiname strateginiu objektu, kūnu, nuo kurio priklauso Lietuvos saugumas. Pasiryžti tam nereikėtų. Mane išgąsdino praėjusių metų pabaigoje įvykęs Kinijos premjero vizitas Budapešte (Vengrija), kur buvo sukviesti visi Vidurio ir Rytų Europos valstybių premjerai. Iki to susitikimo neturėjome jokio dokumento, kad įgyvendinsime kinų strategiją. Mūsų premjeras (Saulius) Skvernelis ten išvyko su susisiekimo ministru (Roku Masiuliu). Premjeras parašo nedėjo, o susisiekimo ministras pasirašė ketinimų protokolą dėl strategijos įgyvendinimo Lietuvoje. Iki tol "pakabinti" nebuvome, o nuo praėjusių metų gruodžio - esame", - teigė L. Andrikienė.

Situaciją kontroliuos patikros mechanizmas

"16+1" - taip vadinasi minėtas Vidurio ir Rytų Europos šalių forumas. Ir nors gegužę premjeras S. Skvernelis sakė, kad šis forumas teigiamai veikia Lietuvos ir Kinijos santykius, jau artimiausiu metu nauji eksporto ir importo keliai bus griežtai reguliuojami, kas Azijos investuotojams gali nepatikti.

"Kinai, nepajėgdami apžioti visos Europos Sąjungos, apžios mus kasniais. Europos parlamente diskutuojame apie reglamentą - tiesioginių užsienio investicijų patikros mechanizmą. ES ims tikrinti tiesiogines užsienio investicijas. Iki šiol tik 13 ES narių turėjo tokį mechanizmą. Lietuva - tarp jų. Bet jį turėjome tam, kad patikrintume investicijas iš Rusijos, ypač energetikos sektoriuje. ES komisija šį mūsų mechanizmą kritikavo, kad yra per griežtas, kad su juo atmetame dalį potencialių investuotojų. Tačiau dabar visa ES susiprato, kad tokio mechanizmo reikia", - sakė L. Andrikienė.

Ji patikino, kad bus tikrinamos ne visos investicijos, o tik tos, kurios palies jautrius šalių sektorius - energetiką, komunikaciją, transportą, medijas. Beje, Portugalijoje kinai perėmė visą šalies elektros sistemą - gamybą, skirstymą. Pasak europarlamentarės, Azijos šalis investavo tada, kai ši Europos valstybė buvo patekusi į sudėtingą situaciją.

"Pavojaus varpą mušti pradėjo Angela Merkel. Vokietijoje per 2016 metus kinų investicijų padaugėjo 10 kartų. Kinai lenda ten, kur įmonės susijusios su saugumu. Negalime šito leisti, nes nuo to priklauso mūsų konkurencingumas. Kinai savo gabalą atsikąs ir tas gabalas nebus mažas. Tai yra tinklas, užmestas ant Europos ir Azijos, jų tikslas - dominuoti pasaulyje. Jie ekonomiškai taip sustiprėjo, kad turi politinę ambiciją", - tikino Europos Parlamento narė.

Dideli pinigai ir jokių reikalavimų

Laima ANDRIKIENĖ, Europos Parlamento narė

Turėjau vadovauti Parlamento misijoms Kirgizijoje ir Kasachstane. Prieš mane sėdėjo jaunas Kirgizijos premjeras. Jis patvirtino, kad kinai pas juos įgyvendina Šilko kelio strategiją. Jis sakė: "Jūs, europiečiai, su jais nekonkurencingi. Jūsų dideli reikalavimai, bet maži pinigai. O kinų - dideli pinigai ir jokių reikalavimų." Jis pridėjo, kad daugiau kaip 50 procentų valstybės užsienio skolos priklauso Kinijai. Kinai stato tiltus, geležinkelius, oro uostus, daro transporto koridorius.

Yra viena silpna kinų vieta - jiems po daugiau nei dešimties metų pradės chroniškai trūkti vandens. Jų upės numirė, išdžiūvo. Jie rizikuoja likti be vandens. Ieškoma technologijų, atsiranda milžiniški gėlo vandens rezervuarai. Pagal prognozes, ten gali mirti labai daug žmonių.

Įmonės kruopščiai tikrinamos

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos uosto generalinis direktorius

Apie konkrečios šalies investicijas nėra jokios kalbos. Klaipėdos uoste vystomais projektais domisi daug šalių - ir Vokietija, ir Japonija, ir Kinija, ir Izraelis, ir Prancūzija, ir daugelis kitų. Uosto direkcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pagal šios dienos tvarką kiekviena įmonė, norėdama išsinuomoti žemę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, yra kruopščiai tikrinama, todėl į Klaipėdos uostą gali ateiti tik nuodugniai patikrintos ir patikimos kompanijos.

Lankėsi ambasadorius

Šių metų kovo pabaigoje Klaipėdoje lankėsi Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei. Jis apie kinų susidomėjimą Klaipėda ir jos uostu kalbėjosi su meru Vytautu Grubliausku. Ambasadorius tąkart "Vakarų ekspresui" sakė, kad koncernas "China Merchants Group" norėtų tapti uostamiesčio plėtros dalimi. Kinus labiausiai domina logistika ir transportas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder