Kova dėl kiekvieno Vakarų Europos metro

Kova dėl kiekvieno Vakarų Europos metro

Rusijai prieš kelerius metus paskelbus maisto produktų importo draudimą iš Vakarų, šalių vežėjai plėšosi dėl Vakarų Europos rinkos. Šioje kovoje laimi didžiosios Europos senbuvės, per nacionalinius įstatymus susigalvojančios įvairiausių būdų, kaip nuo bendro pyrago dalybų nustumti net tuos vežėjus, kurie ir taip tenkindavosi trupiniais. Kalbamės su vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentu Erlandu MIKĖNU.

- 2014 metais Rusija paskelbė embargą Vakarų šalių maisto produktų importui, turite skaičiavimus, kiek nuo to laiko mūsų vežėjai patyrė nuostolių, kiek bankrotų?

- Suskaičiuoti yra gana sudėtinga. Įmonės, dirbančios su Rytais, prarado 60 proc. rinkos. Dėl bankrotų tendencijos vežėjams yra nepalankios: jeigu lygintume 2015, 2016, 2017 metus, šįmet bankrotų skaičius išaugo. Mums Rusijos rinka svarbi dėl mūsų geografinės padėties, visos transporto įmonės Nepriklausomybės pradžioje buvo kuriamos ir orientuojamos į darbą su Rytais. Iš esmės tai smulkios įmonės, turinčios po 3-5 vilkikus. Visgi mūsų santykiai su Rytais neblogi, nes Lietuva tapusi tranzito šalimi, pas mus daug logistikos centrų. Tai patrauklu trečiųjų šalių vežėjams, kurie suka per Lietuvą ir mums lengva apsikeisti pervežimo leidimais su tomis šalimis.

- Prarasta 60 proc. rinkos, ar buvo lengva persiorientuoti į kitas rinkas?

- Mes suvažiavome į Vakarų Europą, tačiau ten taip pat suvažiavo kitos šalys. Vakarų Europos senbuvės - Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija - mums taiko įvairius apribojimus nacionaliniais įstatymais, nors tokios teisės neturi. Plūstančius sunkvežimius į Vakarų Europą siekiama sustabdyti, nors iš Lietuvos sunkvežimių mažiausiai. Lietuva turi tik 35 tūkst. vilkikų, važiuojančių tarptautiniais reisais. Tuo tarpu kaimynė Lenkija turi 220 tūkst. vilkikų. Mūsų konkurentai rumunai - atitinkamai 180 tūkst. vilkikų. Konkurenciją labai sunku atlaikyti. Kovojame dėl kiekvieno Vakarų Europos metro.

Tačiau džiugu tai, kad per pastarąjį pusmetį jaučiame šiokį tokį atsigavimą su Rytų šalimis. Krovinius ten gabena mažos įmonės, kurių Lietuvoje yra dauguma. Jokių įstatymų apėjimų nėra, Lietuvos vežėjai gabena leidžiamą produkciją. Kaip tik baigėsi derinimas dėl specialios paskirties dvišalių leidimų su specialia žyma, teko kontaktuoti tiek su mūsų šalies Susisiekimo ministerija, tiek su savo partneriais Rusijoje, kadangi Rusijos vežėjams taip pat reikalingi leidimai gabenti krovinius per Lietuvą, turime vilčių, kad šiems metams gausime papildomą kvotą. Srautai į trečiąsias šalis - Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją - didėja iki 20 proc., mus tai labai džiugina.

- Neseniai Rusija pratęsė Vakarams atsakomąsias sankcijas ir iki 2019 metų pabaigos toliau draus mėsos, pieno, vaisių, daržovių importą. Ar dėl to mūsų vežėjams gresia dar daugiau problemų?

- Mes stengiamės politikoje nedalyvauti ir prisitaikyti prie tokių sąlygų, kokios jos yra. Visi vežėjai norėtų laisvų srautų ir gerų santykių su visais kaimynais. Kai yra skambūs politikų pasisakymai, mes tą iškart pajaučiame pasieniuose. Tai vyksta visada, nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės.

- Mūsų transporto įmonės neretai registruojamos Rusijoje, kokias problemas vežėjai išsprendžia?

- Transporto įmonės nuo senų laikų registruojamos Rusijos Ferederacijoje, ir tai nėra paslaptis. Standartinės įmonės turi savo filialus Rusijoje, tačiau šiuo metu transporto įmonės registruojamos ir tokiose valstybėse, kaip Estija, Suomija, Olandija. Tos šalys ir stengiasi daryti taip, kad jose būtų registruojamos kitų valstybių transporto įmonės. Lietuvos vežėjams tai sudaro papildomų keblumų, tačiau tai viena iš išeičių. Supraskime viena - kiekviena valstybė nori surinkti daugiau mokesčių. Todėl daromos dirbtinės kliūtys. Problemos ir prasidėjo nuo Rusijos embargo ir sankcijų. Kai buvo prarastos Rusijos rinkos, visi sugužėjome į Vakarų Europą, o ten pyragas jau padalytas ir visi netelpa. Tada prasidėjo nebeleidimas vilkikų vairuotojams miegoti kabinose, nors nėra kur pastatyti vilkiko prie viešbučių. Rodos, Vakarų Europos šalys, o kokias nesąmones daro, tai tik pretekstai ieškoti būdų, kaip sustabdyti mūsų teisėtą darbą Vakarų Europoje.

- Kur lygybė ES?

- Mes lygiai taip pat to klausiame. Ypač vežėjai, kurie sėkmingai įsitvirtino Vakarų Europoje atitikdami visus reikalavimus. Įstojus į ES, buvo taikytas pereinamasis laikotarpis, t.y. 2 metai plius 2 ir plius 1 metai, mes sėkmingai tą laikotarpį perėjome ir šiai dienai galėtume laisvai dirbti Europos Sąjungoje. Net šalių viduje. Šalių viduje, vadinasi, vykdyti kabotažinius pervežimus, pavyzdžiui, Vokietijoje pasikroviau, Vokietijoje išsikroviau. Deja, tokių pervežimų po pereinamojo laikotarpio laisvai atlikti negalime. Kabotažinius pervežimus net bandoma sumaišyti su tarptautiniais gabenimais, taip bandoma sustabdyti mūsų vežėjus dirbti Vakarų Europoje - pavyzdžiui, pasikrauti Lenkijoje, išsikrauti Ispanijoje. Kur teisybė, neaišku.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder