Bėda ta, kad tūkstančiai tonų panaudotų padangų iš viso nepatenka į valstybės sukurtą atliekų tvarkymo sistemą ir lieka šešėlyje – jos išmėtomos pakelėse, miškuose ar paliekamos prie šiukšlių konteinerių.
„Ekologistika“ nebuvo didžiausia padangų tvarkytoja
Nors, kaip prognozuojama, „Ekologistika“ po gaisro padarinių likvidavimo bankrutuos, šalyje yra ir daugiau įmonių, galinčių tvarkyti naudotas padangas.
„Lietuvoje yra ir daugiau padangų atliekų tvarkytojų – „Ekologistika“ nebuvo didžiausia iš jų, kad darytų esminę įtaką Lietuvos padangų atliekų tvarkymo sektoriui. Alytaus įmonė daugiausia tvarkė importuotas, o ne Lietuvoje susidariusias senas padangas“, – Alfa.lt sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai įmonių, kurios užsiima padangų atliekų surinkimu ir perdirbimu, tačiau dauguma padangų atliekų Lietuvoje galutinai neperdirbama į kitus gaminius.
Tarp didesnių padangų atliekų tvarkytojų yra bendrovės „Ekobazė“, „Antrinio perdirbimo grupė“, „Akmenės cementas“.
Dalis senų padangų yra perdirbama, dalis jų „Akmenės cemente“ panaudojama energijai gauti arba eksportuojama.
Kritikuoja valdininkų pomėgį rengti studijas
Praėjusių metų spalį Aplinkos ministerija teigė svarstanti galimybę naudotas padangas įtraukti į užstato sistemą. Dėl to artimiausiu metu planuojama rengti galimybių studiją, kuri taip pat ištirtų naudotų padangų įvairesnio panaudojimo galimybes.
Ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigė, kad į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.
V. Masalienės nuomone, tokia studija, kuriai bus leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, nereikalinga. Tereikia pasitelkti kitų šalių praktiką.
„Pasaulyje senų padangų granulės sėkmingai panaudojamos keliams tiesti, perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamyboje. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija“, – pasakojo ji.
Nuo 2020 m. pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė organizuoti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti.
Šie reikalavimai taikomi tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams. V. Masalienės nuomone, nauja prievolė neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sektoriuje, bet bent jau taps stimulu judėti į priekį.
„Mūsų nuomone, Lietuvos teisės aktai turi užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai finansuotų padangų atliekų sutvarkymą. Palaikome Aplinkos apsaugos instituto siūlymą, kad valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip paskatinti verslą investuoti į padangų atliekų perdirbimą, galutinių produktų iš gumos granulių gamybą ir net uždirbti iš kaimyninių valstybių. Tai ypač aktualu, kai ES skatina aktyviau dalyvauti žiedinės ekonomikos kūrimo procese“, – sakė V. Masalienė.
Padangų netvarko šešėlyje dirbančios įmonės
Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 m. padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai pateikė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, t. y. 76 proc. visų padangų, atskirai pateiktų į vidaus rinką, atliekų sutvarkymą.
Tačiau kartu su transporto priemonėmis į šalį kasmet atkeliauja maždaug 9 tūkst. tonų padangų, kurių turėtojai neturi prievolės organizuoti padangų atliekų tvarkymo.
Padangų sutvarkymo nefinansuoja ir šešėlyje dirbantys ūkio subjektai, vengiantys teisėtai priduoti naudojimui netinkamas padangas. Dėl to jos lieka nesutvarkytos.
Pagal teisės aktus Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai pateikto padangų kiekio.
Duomenų, kiek padangų Lietuvoje lieka nesutvarkyta, valstybės institucijos nerenka.
Gamintojų ir importuotojų asociacija mano, kad jų susidaro tūkstančiai tonų.
„Pirma, gamintojams ir importuotojams yra užduotis surinkti perdirbimui 80 proc. atskirai vidaus rinkai pateikto padangų kiekio. Antra, nemažas srautas padangų įvažiuoja į šalį kartu su transporto priemonėmis arba yra parduodamos nelegaliai. Trečia, ne visi gamintojai ir importuotojai ar maži autoservisai tiekėjai vykdo pareigą finansuoti netinkamų naudojimui padangų sutvarkymą“, – aiškino V. Masalienė.
Asociacijos vadovės nuomone, kol kas teigiamų ženklų, kad daugiau padangų atliekų būtų sutvarkoma ir mažiau jų būtų išmetama prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, komunalinių atliekų konteinerių, nėra.
Gaisrą padangų įmonėje gesino 10 dienų
Praėjusių metų spalio 16 d. Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilusį gaisrą ugniagesiai gesino ir su jo padariniais kovojo apie 10 dienų.
Alytaus savivaldybės užsakytų tyrimų duomenimis, po gaisro vandenyje rasti cheminiai junginiai, galintys sukelti vėžį, normą viršija kelis šimtus kartų.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šia informacija abejojo ir teigė, kad teritorijoje, kurioje įsikūrusi gaisro nuniokota įmonė, buvo užteršta ir anksčiau. Esą 2004 m. atlikti grunto tyrimai rodė 80 kartų normas viršijančią taršą.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis feisbuke rašė, kad po gaisro gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į Gulbynę ir Nemuną. Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.
Siaubingas gaisras Trakuose
Gaisras Alytuje – ne pirma ekologinė nelaimė, kilusi padangas perdirbančioje gamykloje.
Trakų rajono Žaizdrių kaime 2002 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Egapris“, kuri užsiėmė dėvėtų padangų perdirbimu, teritorijoje kilo gaisras, virtęs ekologine nelaime. Gaisrą 60 ugniagesių iš Trakų, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų bei kitų rajonų gesino pusantros paros. Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai buvo padaryta 7,24 mln. eurų žala.
Per šį gaisrą degančių padangų dūmai į atmosferą išmetė daug žmonių sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių, tarp kurių buvo ir kancerogeninių (vėžį sukeliančių) junginių.
Nors mokslininkai teigė, jog visi šie į dangų išmesti nuodai nepakenkė Trakų gyventojams, gaisro padariniai smarkiai užteršė cheminėmis medžiagomis 2,3 ha padangų aikštelės teritoriją. Tuometiniai dirvožemio tyrimai atskleidė, jog sunkiųjų metalų koncentracija viršijo didžiausias leistinas normas.
Išvalytoje ir sutvarkytoje naudotų padangų aikštelės teritorijoje dabar žaliuoja veja, ŽŪB „Žaizdras“ čia planuoja statyti gamybines patalpas, logistikos sandėlius.
Iš gyventojų padangos turi būti priimamos nemokamai
Lietuvos gyventojai šiuo metu keičia padangas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse ar jų keitimo vietose. Senosios padangos šiose dirbtuvėse turi būti priimamos nemokamai.
Autoservisai privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia, ir pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui padangos būtų utilizuotos ar perdirbtos.
Senas padangas galima atiduoti jų pardavėjams. Padangų platintojai privalo iš kliento nemokamai priimti senas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.
Gyventojai senas padangas gali nuvežti atliekų tvarkytojams arba juos išsikviesti į namus, taip pat gali nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Šios aikštelės, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4 ar 5 senų padangų per metus. Atliekų tvarkytojų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą