Pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui buvo pristatyta Smiltynės kurorto statuso įteisinimo ir veiksmų plano apžvalga, sulaukusi aštrių replikų.
Teks pašalinti trūkumus
Studiją atlikusi įmonė "Sweco Lietuva" pirmajame etape pateikė formaliuosius kriterijus, kuriuos įgyvendinus Smiltynė galėtų oficialiai tapti kurortu. Po 2-3 savaičių bus pristatytas antrojo etapo darbas - įsivaizduojama kurortinės teritorijos plėtra.
"Sweco" akcentuoja, jog kurorto statuso suteikimas garantuotų Savivaldybės biudžetui papildomas pajamas. Apskritai kurorto statusas įsivaizduojamas kaip rinkodarinė priemonė.
Tačiau toks scenarijus bus realus tik pašalinus trūkumus. Šiuo metu Smiltynėje nėra centralizuotų tinklų - vandens ir šilumos tiekimo. Iki šiol subjektai visa tai užsitikrina savais būdais - gręžiniais, elektriniais ir geoterminiais prietaisais.
Visgi "Sweco" atstovas Karolis Bliabas patikino, jog tinklų įrengimas nėra pats ekonomiškiausias variantas. Galima alternatyva - SGD varoma šiluminė jėgainė.
Prie minusų buvo priskirtas ir aplinkos oro užterštumo lygio matavimo vietų trūkumas. Dėl šios priežasties negalima užtikrinti akustinės ir elektromagnetinės taršos normų laikymosi. Atskleista, jog visi tyrimai kainuotų apie 5 tūkst. eurų.
Trūksta ir sveikatos priežiūros centro. Nors toks punktas yra gelbėjimo stotyje, jis keliamų reikalavimų neatitinka. Beje, neįgaliesiems nesudarytos geros sąlygos pasiekti Turizmo informacijos centrą. Išankstinis "Sweco" problemos sprendimo siūlymas - prie centro įrengti skambutį, leidžiantį iškviesti darbuotoją.
Teigiama, kad Smiltynė jau dabar atitinka rekreacijos, poilsio bei turizmo kriterijus. Teritorija turi ir infrastruktūrą, tačiau jai trūksta kokybės.
Neišnaudotas potencialas?
Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco manymu, įgyvendinus išsikeltus tikslus ir Smiltynei gavus kurorto statusą bus galima lengviau pritraukti investicijų.
"Mūsų galutinis tikslas - Smiltynės, kaip kurortinės vietovės, visiškas išvystymas. Yra Lietuvos jūrų muziejus su reabilitacijos centru, nacionalinis parkas. Yra idėja įrengti miško parką, kuris būtų patrauklus miestiečiams ir turistams", - sakė R. Zulcas.
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje kilo diskusija, ar Smiltynė būtų pajėgi atlaikyti didelius turistų srautus. Pasak komiteto nario Valdemaro Anužio, teritorijoje yra jautrus gamtinis karkasas.
"Nesu prieš kurortinio statuso suteikimą. Bet kiek jis gali atlaikyti žmonių? Neįsivaizudoju, apie kokius turistus galime kalbėti, jeigu galime tenkinti tik klaipėdiečių interesus", - svarstė V. Anužis.
Kitos nuomonės laikėsi Laisvūnas Kavaliauskas. Jis neabejoja, kad Klaipėda kaip tik neišnaudoja Smiltynės potencialo.
"15 metų tyrinėjau tą vietovę Kultūros paveldo atžvilgiu. Nuo pat Smailės, kuopgalio smėliu užnešta krantinė su nuskendusio burlaivio vežtu betonu. Ties jūrų muziejumi yra maždaug 100 metrų atkarpa statyto istorinio uosto. Su mažomis investicijomis įmanoma visa tai pateikti visuomenei. Yra ir Hageno kalnas, neseniai atrastas Smetonos ąžuolas", - Smiltynės privalumus vardijo L. Kavaliauskas.
Po "Sweco" pristatymo klausimų kilo ir Jurgitai Choromanskytei. Pastaroji skeptiškai vertino pasiūlymą prie Turizmo informacijos centro įrengti skambutį.
"Lankytojams su negalia tik skambutis? Man truputį gėda dėl mūsų požiūrio į neįgalius žmones. Jiems turime sudaryti sąlygas ne skambučiu susisiekti, o užvažiuoti", - rėžė komiteto narė.
"Sweco" įmonė turistų srauto prognozes ir problemų sprendimo būdus pateiks po kelių savaičių. Tada ir paaiškės, kokių priemonių bus imtasi.
Klaipėdai teks priimti sprendimą
Simonas GENTVILAS, Seimo narys
Kalbame apie statuso atkūrimą. Nereikėtų net kalbėti apie piniginę naudą. Mes galėtumėm Klaipėdą vadinti ne tik pramoniniu, bet ir kurortiniu miestu. Tai suderinama. Vyriausybė siūlo išbraukti Smiltynę iš Kuršių nerijos nacionalino parko teritorijos. Klaipėda tokio prašymo turėtų atsisakyti. Tai kvaila ir neleistina. Klaipėda turi didžiuotis, kad yra vienintelis Lietuvos didmiestis, turintis UNESCO paveldo saugomą gamtos teritoriją.
Parengtas kreipimasis į Konstitucinį teismą. Šią savaitę bus renkami 39 seimo narių parašai, kad 2012 metų Kuršių nerijos tvarkymo planas būtų pripažintas kaip ydingas, kad būtų einama prie naujo plano rengimo. Neringa ir Klaipėdos Smiltynės teritorija įklimpusi į planą, kuris nėra pritaikytas moderniam gyvenimui ir yra draudikiškas. Norisi pasveikinti Klaipėdos savivaldybę ir politikus, kad sudėliotas pigus planas. Kalbame apie 30-40 tūkstančių eurų vienkartinę arba kasmetę investiciją. Labai norėtųsi, kad jau šiemet į strateginį veiklos planą būtų įtrauktos visos tos priemonės, nes jos reikalauja tik korekcijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą