Leiskime Lietuvos rinkai nustatyti algų lygį

Suprantama, kad įmonėms, kurios kuria Lietuvai klestėjimą svarbu, kad šalyje būtų kuo mažesnis korupcijos ir šešėlinės ekonomikos mastas. Šiose srityse Lietuva faktiškai nieko esminio nedaro, kad padėtis pasikeistų.

Jei didelė šešėlinė ekonomika, daug įmonių neturi intereso investuoti bei plėstis, nes kitos įmonės dirbančios nesąžiningai turi konkurencinį pranašumą.

World bank reitingas, kuriame Lietuva pirmauja iš dalies neatspindi realios padeties, nes Estijoje žymiai mažesnė korupcija, šešėlinė ekonomika bei tarptautiniai pripažinta, kad palankesnė mokesčių sistema. Tačiau šie faktoriai neturi pakankamo svorio World bank reitingo sistemoje, todėl jis gali būti laikomas ganėtinai subjektyviu.

Sėkmingas šešėlinės ekonomikos bei korupcijos sumažinimas gali parodyti Lietuvos žmonių mentaliteto vakarietiškėjimą ir realų de facto išsiintegravimą iš Rusijos pasaulio mentališkai ir visaverčio įsiintegravimo į Vakarų pasaulį.

Tai tai pat garantuotų Lietuvai saugumą, nes rytų spec. tarnyboms būtų sunkiau veikti esant sažinigesnei bei skaidresnei aplinkai šalyje.

Jei šie kovos su korupcija bei šešėliu dalykai bus prioritetu, tik tuomet juose įvyks lūžis. Tai galima pasiekti, bet tik ties tuo reikia dirbti kaip buvo dirbama ties World bank reitingu. Taip pat tai padės išspręsti ir socialinius įššūkius bei sukurti gerovės valstybę paimant iš šešėlio apie 2 mlrd. eurų. Svarbu ir racionaliai leisti jau esamas biudžeto lėšas.

Ekspertų vertinimu Lietuva į metus iracionaliai ištaško apie 1 mlrd. eurų.

Didžiausias Lietuvos įššūkis – tai, kad šalyje nėra Vakarietiško racionalaus mąstymo būdo, o paplitęs Rytų Europietiškas mentalitetas.

Gerėjant šalies mentalitetui, gerėtų biudžeto padėtis bei automatiškai spręstųsi socialiniai įššūkiai.

Lietuvos biudžeto pajamų didinimas turi būti nuoseklus ilgailaikis darbas susietas su korupcijos bei šešėlio mažinimu.

Žemas vidutinės algos lygys. Buvęs direktorius pasakė „... visi gauna savo atkatą“

Kalbėjau su buvusiu direktoriumi įmonėje, kuris šiuo metu paeitęs savo veiklą. Jis papasakojo ganėtinai tipišką istoriją mūsų šaliai kaip visai neseniai jam vadovaujant įmonėje, savininkas pasakė „kuo mažiau jie (darbuotojai) uždirbs, tuo tu daugiau gausi.

Ši sistema paplitusi Lietuvoje. Jis papasakojo kaip jis laikė itin žemą algų lygį ganėtinai žinomoje Vilniuje įstaigoje, o tuo tarpu jo alga buvo dosni ir jam leido pagerinti savo turtinę padėtį.

Jis pasakė, kad sugalvojo bonusų sistemą, kad neva esant didesnėms pajamoms darbuotojai uždirbtų daugiau. Kartelė buvo tokia aukšta, kad ją buvo sunku pasiekti, o vieną kartą pasiekus ji buvo padidinta.

Jam pasakiau, kad mūsų šalyje paplitusios darbinės komandiruotės iš užsienio, kas yra apgavystė ir tai daroma tam, kad nekelti algų. Jis mane pertraukė ir pasakė, „visi gauna savo atkatą iki Seimo, tai buvo ten pramušta“.

Tokius dalykus galima išgirsti Vilniaus korporatyvinėje aplinkoje. Tokių panašių istorijų yra ne viena.

Ši situacija yra chrestomatinė ir ganėtinai tiksliai atspindi kas vyksta šalyje. Darbo rinkoje padidėjo darbuotojų išnaudojimas, algos dalyje įmonių stagnuoja, o jei kyla, tai ne taip kad eitų pavyti Estiją, nuo darbuotojų nusukinėjama, kad saujelė kitų esančių aukščiau galėtų gauti savo „atkatą“.

Kitos įmonės personalo vadovė, kuri atsivežė Ukrainiečių tuntais man aiškino, kad algas nustato rinka, todėl suprask algos ir yra žemos pas juos. Viena darbuotoja su ašaromis man pasakojo apie išnaudojimą toje įmonėje.

Tai ir leiskime Lietuvos rinkai nustatyti algų lygį. Šiuo metu Lietuvos algų lygį iš dalies nustato Gudijos, Vietnamo ir Ukrainos darbo rinkos.