"Sweco "Lietuva" galimybių studijoje pagal archyvinius geologinius ir atlikto modeliavimo duomenis numatyti 5 vandeningi plotai (Vilkyčiai, Skomantai, Dreverna), esantys 10-20 km nuo Klaipėdos, iš kurių būtų imamas požeminis vanduo. Pasak UAB "Sweco Lietuva" projekto vadovo Mindaugo Stirnos, Klaipėdos regione rasti vieną didelį požeminio vandens išteklių klodą nepavyko. Tik atskirose gręžinių grupėse galima išgauti nuo 5 iki 7 tūkst. kub. m vandens per parą. Todėl tenka sumuoti atskiras 5 vietoves, esančias 10 km atstumu nuo Klaipėdos, turinčias geriausius vandeningus sluoksnius, kuriose turėtų būti įrengta po 6-7 požeminius vandens gręžinius. Iš viso tose vietose yra numatyta beveik 40 gręžinių. Jie būtų jungiami į vieną sistemą, pirmiausia vanduo patektų į ruošyklą ir vienu vamzdynu per Priekulę keliautų Klaipėdos link.
Pasak UAB "Vilniaus hidrogeologija" direktoriaus pavaduotojo daktaro Mariaus Gregorausko, preliminariais apskaičiavimais, jeigu informacija apie ten esančius anksčiau atliktus gręžinius teisinga, tose 5 vietose būtų galima išgauti per parą apie 20 tūkst. kub. m vandens. Šiuo metu III vandenvietėje per parą imama tik daugiau kaip 15 tūkst. kub. m vandens ir tas kiekis kasmet mažėja. Turint omenyje dabartinę situaciją, Klaipėdai užtektų vien tik to požeminio vandens.
Tačiau studijos rengėjams buvo nurodyta, kad Klaipėdai reikėtų 45 tūkst. kub. m per parą išteklių arba 40 tūkst. kub. m per parą paruošto vartoti vandens. Tokio požeminio šaltinio, iš kurio būtų galima gauti tiek vandens, Klaipėdos rajone nėra. Todėl siūloma pusę vandens imti iš požemio, o kitą pusę - kaip ir anksčiau iš Vilhelmo kanalo, tik kitoje vietoje - prie Lankupių.
M. Stirnos teigimu, didesnis vandens kiekis nurodomas tam atvejui, jeigu Klaipėdos miesto vandens poreikis didėtų arba taip nutiktų, kad mieste, tarkime, liktų tik viena III vandenvietė. Pasak jo, tai tik teorinė galimybė ir dar klausimas, ar Klaipėdai tikrai reikia tokio vandens kiekio.
Kokybė būtų nepalyginti geresnė
Dr. M. Gregorauskas teigia, kad vanduo naujojoje vandenvietėje, be jokios abejonės, būtų geresnis, nes jis būtų imamas iš gerokai gilesnio ir labiau apsaugoto vandeningo sluoksnio. Pasak jo, Šilutė gauna vandenį iš to paties sluoksnio. Vienintelė problema - per didelis geležies kiekis vandenyje. Su ja susiduriama visoje Lietuvoje, bet ji, pasak M. Gregorausko, labai lengvai išsprendžiama.
"Daugiau problemų nėra. Dabartinėje III vandenvietėje daugiau kaip 90 proc. paviršinio vandens imama iš Vilhelmo kanalo, jo valymo procesas labai sudėtingas. Vandens kokybė naujojoje vandenvietėje būtų nepalyginti geresnė", - sakė M. Gregorauskas ir pridūrė, kad klaipėdiečiai galėtų patys palyginti, kokį vandenį geria jie, ir kokį Šilutės miesto gyventojai.
Vienu atveju pigiau, kitu - brangiau
"Lyginome šiuo metu III vandenvietės išgaunamo ir parduodamo vandens kiekio kainas ir naujos vandenvietės tokio paties kiekio kainas. Mūsų skaičiavimai rodo, kad naujojoje vandenvietėje 1 kub. m pagaminamo vandens kainuotų 3-4 centais pigiau nei dabar. Tačiau jeigu naujojoje vandenvietėje būtų dar pridedamas papildomas paviršinio vandens kiekis iš Vilhelmo kanalo, kuriam valyti reikėtų labai sudėtingų technologijų, didelės eksploatacinės sąnaudos pabrangintų vandenį. Jeigu būtų pasirinktas 45 tūkst. kub. m per parą variantas, tai 1 kub. m vandens kainuotų 6-7 centais brangiau nei tokį patį vandens kiekį išgautume iš esamos III vandenvietės", - aiškino M. Stirna.
Pasak jo lyginant kainas buvo įvertinta visa naujosios vandenvietės infrastruktūra - būtinos investicijos jai pastatyti, kintamieji ir pastovūs kaštai, atsižvelgta ir į darbuotojų išlaikymą, medžiagų, elektros, priežiūros, remonto ir kt. sąnaudas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra patvirtinusi kainų skaičiavimo metodiką, kurią privalo taikyti "Klaipėdos vanduo", ja naudojosi ir studijos rengėjai.
M. Stirna sako, kad, be to, jog požeminio vandens kokybė geresnė, jo ruošimo technologija išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių yra kur kas paprastesnė.
Prireiks dar kelerių metų
Dabar, kai studijos rengėjai jau pasakė, kad galimybė iškelti III vandenvietę yra, kitas žingsnis - paieškos ir žvalgybos etapas siekiant išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų toje vietoje yra požeminio vandens. Kol kas turimi tik teoriniai ir modeliavimo vertinimai, kiek vandens nustatytuose plotuose galėtų būti. Pasak UAB "Sweco Lietuva" projekto vadovo M. Stirnos, tai sudėtingas, galbūt 1,5 metų truksiantis procesas: būtų atliekama daug grunto gręžimo darbų, tyrimų ir bandymų.
Atlikus žvalgybą, jeigu būtų nuspręsta tęsti projektą, Klaipėdos, Šilutės, Klaipėdos rajono bendruosiuose planuose turėtų atsirasti sprendiniai, numatantys galimybę įrengti vandenvietę ir jai reikalingą infrastruktūrą. Turėtų būti atliekamas ir atlaisvintos teritorijos, kurioje dabar yra III vandenvietė, kelianti labai griežtus reikalavimus aplinkinėms teritorijoms, siekiant ją apsaugoti, teritorijų planavimo dokumento koregavimas. Paskui būtų rengiamas naujos vandenvietės specialusis planas, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Taigi iki tol, kol naujoji vandenvietė būtų pradėta eksploatuoti, praeitų 6-7 metai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neprivalo to daryti pagal jai priskirtas funkcijas, jos užsakymu atlikta studija - viena iš socialinės atsakomybės apraiškų. Už panašias iniciatyvas, kurios prisideda prie klaipėdiečių gerovės, Uosto direkcija ne kartą buvo įvertinta kaip socialiai atsakinga šalies bendrovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą