Degalų kainų košmaras: ar 2,5 euro už dyzelino litrą taps nauja realybe?
(1)150 JAV dolerių už barelį riba laikoma kritine – ją peržengus, pasauliui prognozuojama gili recesija, o Lietuvai – rekordinės kainos degalinėse.
Kainų šuolis: kodėl dyzelinas brangsta greičiau nei nafta?
Lietuvos degalinėse dyzelino kaina vos per kelias dienas sugebėjo peršokti psichologinę 2 eurų ribą. Ekspertai pastebi pavojingą tendenciją:
Mokesčių našta: Lietuvoje akcizai ir kiti mokesčiai sudaro daugiau nei 60–70 proc. galutinės degalų kainos.
Atotrūkis nuo kaimynų: Lietuviškų degalinių sąjungos duomenimis, dėl mokesčių politikos skirtumų degalai Lietuvoje yra apie 20–30 centų brangesni nei Lenkijoje.
Maržos mitas: Nors vairuotojai linkę kaltinti prekybininkus, pačių degalinių grynoji marža dažnai nesiekia nė poros centų nuo litro – likusią sumą suryja žaliavos kaina ir valstybės mokesčiai.
Scenarijus: nafta už 150 dolerių
Jei naftos kaina pasieks 150 JAV dolerių už barelį ribą, prognozuojama, kad dyzelinas Lietuvoje gali pabrangti iki 2,5 euro ar net 3 eurų už litrą.
Toks šuolis būtų tiesioginė pasekmė to, kad mūsų šalies akcizų sistema buvo projektuojama prie kur kas žemesnių žaliavų kainų, o dabar veikia kaip kainų akceleratorius.
Hormūzo sąsiauris – pasaulio energetikos arterija
Didžiausią spaudimą kainoms kelia situacija Persijos įlankoje. Hormūzo sąsiauris, per kurį praplaukia penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, yra faktiškai uždarytas.
Tiekimo grandinės: Tanklaiviai stovi, o saugyklos didžiausiose naftos gavybos šalyse pasiekė ribas.
Prognozės: Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai įspėja, kad užsitęsus blokadai gali būti viršytas 2008 m. kainų rekordas, o nafta gali pasiekti 150–200 dolerių už barelį ribą.
Ekonominės pasekmės: nuo transporto iki maisto prekių
Degalų brangimas nėra tik vairuotojų problema. Tai tiesioginis infliacijos variklis:
Transporto sąnaudos: Brangstantis logistikos sektorius neišvengiamai kelia visų vartojimo prekių kainas.
Konkurencingumo praradimas: Lietuvos verslas tampa mažiau konkurencingas lyginant su Lenkija, kur mokesčių politika yra nuosaikesnė.
„Degalų turizmas“: Pasienio gyventojai ir tranzito įmonės masiškai renkasi piltis degalus kaimyninėse valstybėse, taip palikdami Lietuvos biudžetą be milijoninių pajamų iš akcizų ir PVM.
Klausimas tik vienas – ar Vyriausybė išdrįs peržiūrėti akcizų planus, kol 2,5 euro kaina netapo kasdienybe.
Donaldo Trumpo administracija ieško išeičių iš energetinės aklavietės
Jungtinių Valstijų administracija susiduria su netikėtu iššūkiu – rinkų reakcija į karinius veiksmus Persijos įlankoje pasirodė esanti kur kas stipresnė ir ilgalaikiškesnė, nei prognozavo Baltųjų rūmų patarėjai.
Nors pirminėse strategijose buvo numatytas tik trumpalaikis kainų šuolis, realybė diktuoja kitas taisykles: nafta artėja prie kritinių ribų, o degalinių švieslentės JAV ir visame pasaulyje kelia politinę įtampą.
Strateginės klaidos ir „nepasirengimo“ faktorius
Analitikai pastebi, kad Baltieji rūmai neįvertino Hormūzo sąsiaurio blokados poveikio masto. Šiuo metu sustabdytas maždaug 20 proc. pasaulinio naftos tiekimo, o rinkos prognozės, kad konfliktas užsitęs, stumia kainas į 2022 m. nematytas aukštumas.
Tai tiesiogiai kerta per Donaldo Trumpo administracijos ekonominius pasiekimus, kuriais buvo planuota remtis artėjančiuose vidurio kadencijos rinkimuose.
Vašingtono „gelbėjimo ratas“: kas ant stalo?
Siekiant nuraminti investuotojus ir sustabdyti degalų brangimą, JAV energetikos ir iždo departamentai skubiai rengia priemonių planą. Svarstomi scenarijai apima tiek biurokratinius palengvinimus, tiek radikalius rinkos intervencijos būdus:
Vietinės gavybos skatinimas: Planuojama švelninti aplinkosaugos ir reguliavimo apribojimus, kad JAV naftos bendrovės galėtų greičiau didinti išgavimo apimtis.
Tiesioginis įsikišimas į biržas: Svarstoma galimybė Iždo departamentui tiesiogiai veikti naftos ateities sandorių rinkas, siekiant dirbtinai numušti spekuliacines kainas.
Eksporto ribojimai: Kraštutiniu atveju JAV gali imtis savo naftos eksporto ribojimo, siekiant apsaugoti vidaus rinką ir užtikrinti žemesnes kainas amerikiečiams.
Karinė palyda: Diskusijose minima galimybė organizuoti karinę tanklaivių palydą per Hormūzo sąsiaurį, tačiau tai keltų dar didesnę tiesioginio susidūrimo riziką.
Politinė retorika prieš rinkos realybę
Prezidentas D. Trumpas viešumoje demonstruoja ramybę, teigdamas, kad aukšta kaina yra „kaina už saugumą“ ir kad tai laikini nesklandumai.
Administracijos atstovai viliasi, kad operacija „Epinis įniršis“ pasieks tikslus greičiau, nei ekonominė žala taps nepataisoma.
Tačiau energetikos ekspertai įspėja – kol Hormūzo sąsiauriu nevyksta saugi laivyba, jokios administracinės priemonės negalės pilnai kompensuoti kasdien prarandamų 20 mln. barelių naftos.
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra / Alfa.lt / The Guardian / CNN analizė / Baltųjų rūmų energetikos tarybos pranešimai / Truth Social įrašai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą