Elektronine bankininkyste besinaudojantys klientai gali patys pasižiūrėti, kur ir kaip kursuoja jų pinigai. Tas, kuris nėra prisijungęs prie elektroninės sistemos, gali tokius duomenis gauti atėjęs į bet kurį banko skyrių. Tik - už tuos kelis išspausdintus lapelius su duomenimis teks susimokėti. Bankai yra nustatę paslaugų įkainius. Jie skirtingi, nes, kaip teigia specialistai, tai yra komisinės pajamos ir jas nustatyti - bankų vidinis reikalas.
Kaip teigiama viešojoje erdvėje, komisinės pajamos labai nemenkai prisideda prie bankų gaunamo grynojo pelno. Pavyzdžiui, 2017 m. jos išaugo net 17 proc. Ir kaip neaugs.
„Swedbank“ paprašius išrašo už vieną dieną, privalėsite sumokėti 0,29 euro. Už mėnesio išrašą - jau 1,45 euro. Na, o jei panorėsite gauti visų metų ataskaitą - kišenė palengvės net 11,58 euro.
„Luminor“ bankas (sujungti „Nordea“ ir DNB bankai) elgiasi šiek tiek kitaip. Už dabartinio mėnesio išrašą mokėti apskritai nereikia. Tačiau už kiekvieno kito mėnesio išrašą turėsite sukrapštyti po penkis eurus. Kaip maloniai informavo vadybininkas - ši suma neviršys 25 eurų. Kitaip tariant, už penkis mėnesius mokėsite, o kitų mėnesių išrašus bankas suteiks nemokamai.
Pasiteiravus SEB banke, buvo pranešta, kad bet kuris išrašas - nesvarbu, apie kokį laikotarpį kalbama - kainuos 5 eurus.
Ta pati situacija ir su banko išduodamomis pažymomis, kurių prireikia žmonėms, besitvarkantiems finansinius reikalus. Kaip sakė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, į juos kreipiasi žmonės, teigiantys, kad už poros eilučių pažymą sumokėję kelias dešimtis eurų. Ir jis nemelavo.
SEB banke klientui parengta tipinė pažyma apie banko sąskaitų likučius, buvimą banko klientu, sąskaitų uždarymą kainuoja 10 eurų. Netipinė pažyma apie terminuotuosius indėlius, vertybinius popierius, apribojimus - jau 30 eurų. Vien už kliento rekvizitų patvirtinimą teks piniginę palengvinti 5 eurais.
„Swedbank“ už pažymą apie atidarytas ar uždarytas sąskaitas bei jų likučius reikalauja 5,79 euro, o jei ją norite gauti per vieną darbo dieną - 11,58 euro. Pažymos/leidimo/sutikimo apie suteiktas ar padengtas paskolas išdavimas kainuoja 20 eurų. O jei ją pageidausite gauti ne lietuvių, o anglų kalba - 40 eurų. Pažyma auditoriams - 28,96 euro.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad jis nežino banko, kuris nemokamai teiktų tokias paslaugas. „Žinoma, tokių tarifų pagalba mes stumiami į elektroninę erdvę. Kam bankui išlaikyti krūvą klientus aptarnaujančių darbuotojų, išlaikyti pastatus, pirkti stalus, šviestuvus ir kitą įrangą. Daug pigiau turėti vieną serverį kur nors Nevadoje. Todėl ir atsiranda tokie aukšti įkainiai žmonėms, kurie nori gauti paslaugą senaisiais būdais“, - teigė K.Kupšys.
„Vakaro žinios“ bandė pasiteirauti Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko, kodėl nesuvaldo komercinių bankų. Deja, per banko atstovus spaudai jis tik perdavė, kad yra labai užimtas ir banko poziciją pareikš įgaliotas asmuo.
Įgaliotas asmuo, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius, informavo, kad „mokėjimo paslaugų teikėjas, šiuo konkrečiu atveju bankas, negali iš kliento imti komisinio atlyginimo už informacijos apie atliktas mokėjimo operacijas pateikimą. Tiesa, įstatyme numatyta, kad būdas, kaip nemokamai ši informacija gali būti suteikta, numatomas sutartyje tarp kliento ir paslaugos teikėjo“.
Taip ir nebeaišku, turi teisę bankas plėšti pinigus už tokias paslaugas ar ne. Bet kad plėšia - tai faktas. Toliau banko atsakyme teigiama, kad „nemokamai gali būti pateikiama mėnesio ataskaita elektroniniu formatu arba pasiimant ją banko skyriuje kartą per mėnesį“. Tik kaip tada paaiškinti, kodėl, apsilankius SEB banko būstinėje Vilniuje, Gedimino prospekte, vadybininkė informavo, kad išspausdintas išrašas kainuos penkis eurus? Moralu? Ne. Tačiau etika ir moralė juk ne šio pasaulio dimensija, kaip sako V.Vasiliauskas.
Situaciją komentuoja Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė:
- Įsivaizduokite, kad įstaiga, kurioje nuolat lankotės, staiga nusprendžia, kad nuo šiol ims aptarnavimo mokestį ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir vien už tai, kad peržengiate jos duris. Būtent tokia situacija susiklostė Lietuvos bankiniame sektoriuje. Kalbu apie bankų sprendimą vėl kelti mokesčius už kai kurias bankines operacijas: operacijas grynaisiais pinigais, pervedimus bankų viduje, pervedimus tarp skirtingų bankų. Mūsų pinigų administravimas bankams patogus tuo, kad už tai taikomų mokesčių niekas neriboja, ir bankai patys nusistato norimas kainas už sąskaitos turėjimą, už mokesčių dydį. Iš esmės bankai gali apmokestinti ką nori, ir niekas nesikiš. Todėl mes ir esame priversti mokėti už banko sąskaitos turėjimą ar bankinius pavedimus. Mes turime mokėti po eurą per mėnesį nuo kiekvienos sąskaitos.
Aš pasipiktinęs tokia situacija. Mes ne papildomai gauname internetines paslaugas, o esame varomi į jas lyg į kokį gardą. Bankai turėtų vilioti interneto privalumais, pavyzdžiui, tokiais, kad daug greičiau internetu galima atlikti mokėjimus, sužinoti savo pinigų judėjimą. Tai taupo laiką. Bet yra kita problema - mes nebegalime apsieiti be bankų. Atlyginimai, pensijos, pašalpos - viskas eina per bankus. Draugiškas bankų ir mūsų valdžios noras mus kontroliuoti varžo žmogaus laisvę, atima bet kokį nepriklausomumą. Bankai įgyja vis daugiau galių, net galių kontroliuoti tą pačią valdžią.
Žmogus nebeturi jokių teisių. Bet kas, bet kada jį gali „atjungti“ nuo savų pinigų. Jei atsitiks kokia stichinė nelaimė - vėjas laidus nutrauks - ir jūs jau nebeturite iš kur gauti pinigų. Kitas faktorius - tave bet kada suras Valstybinė mokesčių inspekcija, antstoliai - ir nuskaičiuos pinigus. Galų gale, kas nors gavęs tavo duomenis, ateis ir pasiskolins tavo vardu. Sudarant sutartis bankas gali priversti žmogų priimti kokias nors sąlygas, kuriam jos akivaizdžiai nenaudingos. Pats esu su tuo susidūręs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą