Saulius Skvernelis: mažesnis ES biudžetas nestebina, ministerijos pačios nesugeba tinkamai investuoti

Europos Komisijos (EK) siūlomame ES biudžete mažėjantys skaičiai nestebina - jie tokie ir turėjo būti pasikeitus Europos ir Lietuvos situacijoms, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Didesnis iššūkis, premjero teigimu, yra ne paramos mažėjimas, o gebėjimas jau turimą panaudoti efektyviai.

„Nebuvo (ES biudžeto mažinimas, - ELTA) siurprizas, nes apskritai biudžetas natūraliai Europos Sąjungos turi mažėti, kalbant apie „breksito“ pasekmes“, - ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė premjeras.

Taip pat, pasak ministro pirmininko, reikia įvertinti, kad ir Lietuvos situacija jau yra kitokia nei anksčiau.

„75 proc. bendrojo vidaus produkto Europos vidurkio jau esame pasiekę, tam darėme žingsnius, bet tą mūsų rodiklį didina Vilniaus regionas ir apskritis, tai tie žingsniai, padaryti statistiškai išskiriant Lietuvą į dvi dalis, buvo teisingi. Dabar tose srityse, kuriose finansavimas mažės, tarp jų sanglaudos fondo, - jose dar likę pakankamai daug pinigų šioje finansinėje perspektyvoje ir juos reikia tinkamai investuoti“, - kalbėjo S. Skverrnelis.

Būtent tinkamas lėšų investavimas, anot ministro pirmininko, ir yra vienas didžiausių iššūkių.

„Kai kurioms ministerijoms labai sunkiai sekasi. Ir atrodo, kad daug tikrai yra europinių lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti mūsų struktūrines reformas, į tai mes ir orientuojamės, bet ministerijos nesugeba - dėl įvairiausių priežasčių - tinkamai numatyti tikslų ir tinkamai pasirinkti prioritetų, kur investuoti“, - interviu radijo laidoje sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovo teigimu, jeigu investuojant lėšas dabartinę finansinę perspektyvą pavyks užbaigti sėkmingai, kitoje perspektyvoje reikėtų koncentruotis labiau į tas sritis, kurios galėtų keisti situaciją ilgojoje perspektyvoje.

„Kitoje perspektyvoje labai svarbu užsitikrinti finansavimą finansiškai labai imlioms sritims kalbant apie infrastruktūros projektus: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programą, kuriai suma numatyta kiek mažesnė, nei mes siekiame, bet derybos nėra baigtos, taip pat energetiniai projektai, pirmiausia - sinchronizacija, „Rail Baltica“, kitos jungtys“, - „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad EK yra pateikusi pirminius ES 2021-2027 m. biudžeto siūlymus. Naują ilgalaikį ES biudžetą tvirtins ES valstybės, o jam įsigalioti bus būtinas Europos Parlamento (EP) pritarimas. 

Siekiama, kad naujasis biudžetas būtų suderintas iki 2019 m. gegužę vyksiančių EP rinkimų.