Baltarusijos rublis euro atžvilgiu šiuo metu yra nuvertėjęs maždaug 25 procentais. Tai negali neigiamai veikti importo tendencijų, tad iš kaimyninės šalies importuojamas biokuras yra pigiausias istorijoje.
Vis dėlto paaštrėjusi politinė ir ekonominė situacija Baltarusijoje kelia įtampą Lietuvos biokuro verslui, mat nežinoma, kaip už sienos toliau plėtosis įvykiai, ar nebus visiškai nutraukti šiuo metu abi šalis siejantys ekonominiai ryšiai.
Energijos išteklių birža „Baltpool“ prognozuoja, kad biokuro kainos ateinantį šildymo sezoną bus maždaug ketvirtadaliu mažesnės negu perai.
Tačiau lieka daug nežinomųjų, kurie darys įtaką ne tik biokuro rinkai, bet ir šildymo kainoms Lietuvoje: tai „Covid-19“ plitimas, Baltarusijos rublio svyravimas, politinės ES ir Lietuvos sankcijos Baltarusijai bei Baltarusijos sankcijos Lietuvai, galiausiai oro sąlygos rudenį.
Šiuo metu Lietuva iš Baltarusijos importuoja apie 30 proc. sunaudojamo biokuro, o Vilniuje ši dalis yra dar didesnė.
Išaugo rizika negauti nusipirktų prekių
Biokuro gamybos ir tiekimo bendrovės „Pusbroliai“ direktorius Raimondas Štreimikis mano, kad situacija Baltarusijoje gana reikšmingai veikia biokuro rinką Lietuvoje.
„Aišku, kad veikia. Nežinia, ar baltarusiai streikuos, ar nestreikuos. Kažkas atsisako tiekti, kažkas vežti, kažkas pirkti iš Baltarusijos“, – svarstė jis.
Pasak įmonės vadovo, Baltarusijai šiuo metu labai reikia užsienio valiutos, tačiau neramumai kaimyninėje šalyje biokuro eksportui esą daro dvejopą įtaką.
„Iš vienos pusės, baltarusiams dabar dar labiau reikia valiutos, tai jie stengsis daugiau pardavinėti. Iš kitos pusės, kas iš to, kad tu nusipirksi, sumokėsi pinigus, bet nebūsi tikras, ar gausi prekę. Baltarusijoje, jeigu perki iš valstybės per aukcioną, tu turi mokėti iš anksto. Bet sumokėjęs nesi tikras, kad tau tikrai pristatys. Tai čia tokių rizikų pilna“, – sakė R. Štreimikis.
Baltarusiško biokuro dalis Lietuvos rinkoje pastaruoju metu buvo smarkiai išaugo. Antai, praėjusią žiemą didžioji dalis biokuro į Lietuvą buvo įvežama iš kaimyninės šalies.
„Pusbroliai“ biokuro pirkimus Lietuvoje taip pat smarkiai sumažino, nes pirkti lietuvišką medieną ir perdirbti ją į biokurą neapsimokėjo. Pernai bendrovė didžiąją dalį produkcijos pirko Baltarusijoje. Anksčiau įmonė Lietuvoje iš valstybinių ir privačių miškų įsigydavo 90 proc. biokuro.
Baltarusijoje išaugusi medienos pramonė gamina daugiau biokuro, yra pagerėjęs susisiekimas geležinkeliu tarp Baltarusijos ir Lietuvos, galimybės pakrauti ir iškrauti produkciją.
Baltarusija draudžia išvežti apvalią medieną, todėl jos daug perdirbama vietos įmonėse. Tačiau kaimynai neturi daug biokuro katilinių, daugiausia kūrena dujas, todėl užverčia mediena Lietuvą. Pavyzdžiui, Baltarusijoje daug medienos perdirbama į lentas, gamybos procese lieka daug atliekų, jos už gana žemą kainą paduodamos Lietuvos įmonėms.
R. Štreimikis teigė žinąs, kad dėl pigios importuojamos medienos keletas įmonių Lietuvoje pardavė įrangą ir sustabdė biokuro gamybą.
Ateinantis šildymo sezonas, pasak R. Štreimikio, biokuro verslu užsiimačiome įmonėms kelia daug rizikos.
„Spaudimas ateina ir iš dujų kainos. Šilumos kaina turi būti pigi, kad neįsijungtų dujinis šildymas. Todėl didėja spaudimas į biokuro tiekimą. Čia, aišku, labai priklausys nuo Baltarusijos situacijos. Jeigu ten sutriks tiekimas, Lietuvoje kainos turėtų smarkiai išaugti, bet jos negalės labai pašokti, nes bus spaudimas iš dujų sektoriaus. Tai manau, kad kainos išliks žemos, bet verslui bus prastai. Biokuro gamybos savikaina išaugs, bet klausimas, ar apsimokės gaminti ir nuostolingai pardavinėti“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Vienas verslininkas, nenorėjęs minėti savo pavardės, prognozavo, kad baltarusiai neturėtų mažinti biokuro eksporto. „Nemanau, o kur jie tą medieną dės, jiems gi supus, – Alfa.lt sakė jis. – O pas mus, jeigu sustotų baltarusiškos medienos eksportas, mediena dvigubai ar trigubai pabrangtų.“
Importuojamas biokuras pigiausias istorijoje
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis Alfa.lt sakė kol kas nepastebintis situacijos Baltarusijoje aiškaus poveikio Lietuvos biokuro rinkai, nes ši rinka rinka yra inertiška, rezultatai matosi vėliau.
„Tačiau faktas, kai Baltarusijos rublis krito 25 proc. euro atžvilgiu, negali neigiamai veikti importo tendencijų. Importuojamas biokuras yra pigiausias per dešimtmetį, o biokuro terminais kalbant (biokuro rinka Lietuvoje egzistuoja dešimtmetį) – istorijoje“, – teigė V. Jonutis.
„Baltpool“ duomenimis, vasaros periodu biokuro importo apimtys sumažėjo, nes kritusios kainos Lietuvoje neleido pelningai veikti ir importuotojams.
„Tačiau valiutos kurso kritimai duos efektą ateinančiais mėnesiais, tad labai realu, jog visos šalies mastu importas sudarys 30 proc., o Vilniaus mieste, kuris yra arti Baltarusijos sienos, ta koncentracija bus dar didesnė“, – teigė V. Jonutis.
Alfa.lt klausė, ar dėl padidėjusio eksporto toliau užsidaro vietinės įmonės ir kiek jų pasitrauakė iš rinkos.
V. Jonutis atsakė, kad apie pasitraukusias bendroves daugiau žinių bus šildymo sezono pabaigoje, nes vasarą nemažai įmonių laikinai nutraukia biokuro gamybos veiklą. „Praėjusį šildymo sezoną nebedalyvavo 8 įmonės, tačiau jos visos buvo naujos, nedaug patirties turėjusios įmonės“, – teigė jis.
Karantinas, pasak V. Jonučio, žymesnio poveikio biokuro rinkai nepadarė, nes biokuro ruošimas ir tiekimas nesusijęs su dažnu socialiniu kontaktu. Be to, karantinas buvo paskelbtas prieš pasibaigiant šildymo sezonui. „Tačiau ar tai neturės įtakos ateityje – atviras klausimas”, – pridūrė „Batlpool“ prekybos vadovas.
Biokuras kainuos ketvirtadaliu pigiau nei pernai
V. Jonutis prognozavo, kad ateinantį šildymo sezoną biokuras kainuos pigiau.
„Šiuo metu jau daugiau mažiau aišku, kad biokuras kainuos maždaug 20-25 proc. pigiau nei vidutinė praėjusių metų kaina. Tačiau yra vienas neapibrėžtumas – šiuo metu pirkėjai yra įsigiję apie 60 proc. reikiamo kuro. Jei perkant likusį 40 proc. rinkos sąlygos bus tokios pat, kaip šiuo metu, pakitimų neprognozuojame“, – sakė jis.
Tačiau, anot jo, atviri klausimai yra „Covid-19“ plitimas, Baltarusijos rublio svyravimai, politinės ES ir Lietuvos sankcijos Baltarusijai bei Baltarusijos sankcijos Lietuvai, oro sąlygos rudenį.
„Baltpool“ duomenimis, biokuro kaina krito, nes praėjusį šildymo sezoną buvo pakankamai šilta ir liko nepanaudoti biokuro sandėliai. Be to, Baltarusijos importo kaina spaudžia vietinius gamintojus neužleisti rinkos. Lietuvoje susiformavo pertekliniai gamybos pajėgumai.
„Rekordiškai atpigusios gamtinių dujų kainos pradeda sudaryti konkurenciją biokurui. Tai ypač aktualu Latvijoje, su kuria mūsų biokuro rinka yra susijusi. Prisdėjo ir medienos krizė. Dėl masiškai miškus užpuolusių kenkėjų (tai daugiau susiję su Baltarusijos miškais) rinka yra perpildyta menkaverte mediena, kuri naudojama biokurui“, – dėstė V. Jonutis.
Vieną priklausomybę pakeitė kita
„Baltpool“ skaičiavimu, 2019 m. į Lietuvą galėjo būti importuota apie 30 proc. biokuro. „Tai iš tikrųjų yra daug, nes Lietuvoje per metus suvartojama apie 4–5 mln. tonų biokuro. Šiam kiekiui biokuro pagaminti yra sukurta visa pramonė. Dabar ši pramonė negali dirbti, nes nesugeba pagaminti už tokią kainą kaip baltarusiai. Vietiniai iš tikrųjų nedirba, negamina. Klausimas, kada jie nuspręs visiškai išeiti iš sektoriaus. Kainoms pakilus, teoriškai jie vėl galėtų sugrįžti. Bet veikiausiai taip nebus“, – šių metų pradžioje prognozavo V. Jonutis.
Verslininkas Gintautas Juška teigė, kad į Lietuvą vežama tiek daug biokuro, kad tai jau iš esmės pakeitė vietinę rinką. „Jeigu atsirastų koks nors embargas – Baltarusijos valdžia uždraustų medienos eksportą, Lietuvai kiltų sunkumų.
Mums trūktų biokuro, nes mūsų biokuro gamintojai yra labai nusilpę. Įsivaizduokite, žiemos metu per parą į Lietuvą įvežama apie 1 tūkst. vilkikų biokuro. Jeigu šio srauto nebeliktų, iš kur kompensuotume trūkumą? Sugebėtume pagaminti, bet reikėtų laiko vėl atsigauti. Niekas to labai nesureikšmina, bet aš manau: jeigu vieną dieną baltarusiai užsuktų kranelį, mums būtų katastrofa“, – sakė jis.
„Baltpool“ prekybos vadovo V. Jonučio nuomone, negerai, kad tampame priklausomi nuo pigaus baltarusiško biokuro, kad pinigai išvažiuoja iš valstybės.
„Man neramu, kad baltarusiškos medienos, sukėlusios medienos kainų kritimą Lietuvoje, srautas vieną dieną gali sustoti. Baltarusiškos medienos kainas lemia ne rinka, o valstybė. Išeitų, kad mes neturime svertų reguliuoti savo rinkos. Tai nėra gerai, nes tampame priklausomi nuo vieno šaltinio. Jau esame tai patyrę su kitomis kuro rūšimis“, – pastebėjo V. Jonutis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį gamtinių dujų dalis šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo, o biokuro atitinkamai didėjo.
Praėjusį šildymo sezoną šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė apie 70 proc., gamtinės dujos – apie 30 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą