Stasys Jakeliūnas: mokestiniai pakeitimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, o pensijų - rudens

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad Vyriausybės pristatyti mokestiniai pakeitimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, tuo tarpu pensijų reformos dalis - rudenį.

„Toks yra siūlymas frakcijos ir tikiuosi, kad su Vyriausybe sutarsime, kad nėra ko verstis per galvą, nes gali būti techniškai, logistiškai ir komunikavimo prasme sunkiai įgyvendinama. Seime po diskusijų gali likti neaiškumų, ir įgyvendinti ir mokesčių reformą, ir pensijų reformą vienu metu nuo 2019 metų gali būti sudėtinga“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Anot jo, „pensijų pertvarkos kyla ne tik diskusijų, bet ir aistrų“, todėl geriausia, kad šie įstatymo projektai pradėtų veikti nuo 2020 metų. Mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2019 metų.

Tuo metu didžiajai daliai mokestinių pakeitimų, anot S. Jakeliūno, galima pritarti.

„Didžiajai daliai mokestinių pakeitimų, galbūt ir po diskusijų, tam tikrų minimalių pakeitimų, bus galima pritarti, ypač dėl mokesčių ir sveikatos draudimo jungimo, tai buvo programinis mūsų sprendimas ir nuostata, tai Vyriausybė jį realizuoja“, - kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Jis taip pat sakė, kad „kovos su šešėliu kai kurie inovatyvūs sprendimai yra įdomūs ir galbūt po diskusijų susilauks palaikymo“.

Tiesa, S. Jakeliūnas kritiškai atsiliepė apie Vyriausybės užmojį apmokestinti antrąjį gyvenamąjį būstą.

„Dėl antrojo būsto apmokestinimo nesu tikras, kad tai svarbus ir būtinas sprendimas, nes iš esmės nelabai ką pakeičia. Nesu tikras, koks jo likimas yra“, - sakė jis.

ELTA primena, kad Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, jog daugiausia diskusijų kėlė Vyriausybės siūlymas 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas dirbantiesiems bei pertvarkyti antros pakopos pensijų fondų sistemą.

Pastarąją pertvarką ypač kritikuoja privatūs pensijų fondai. Ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai, mat ją vis vien mokėtų valstybė.

Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.).

Vyriausybė siūlo sujungti darbuotojo bei darbdavio mokesčius, dėl ko „popieriuje“ darbo užmokestis padidėtų 29 proc. Be to, siekiama 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas. Tačiau darbuotojai turėtų daugiau lėšų skirti įmokoms į privačius pensijų fondus.

Kovodama su šešėliu, Vyriausybė kitąmet žada iš jo „ištraukti“ 200 mln. eurų. Tai siekiama daryti tokiomis priemonėmis, kaip uždraudžiant neskaidrioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gyventojams, kurie legaliai perka paslaugas, susigrąžinti dalį mokesčių.

Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Tikimasi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad reforma gali būti priimta kartu su kitų metų biudžetu.