Klaipėdietis, įkvėpęs milijonus: kokį jį matys ateities kartos?

(7)

Klaipėdiečių puiki iniciatyva pagerbti vieną tituluočiausių Lietuvos krepšininkų - olimpinį, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempioną Modestą Paulauską sukuriant jam skulptūrinę kompoziciją įgauną pagreitį. „Vakarų ekspresas“ vienas pirmųjų viešam balsavimui pristato projekto „Modė“ skulptūrinės kompozicijos 5 siūlomus variantus, kuriuos skelbtam konkursui pateikė skulptoriai.

Skulptūrą „Modė“ ketinama pastatyti prie „Švyturio“ arenos.

„Kol kas specialiai neviešiname skulptorių pavardžių, o tik pateikiame atsitiktine tvarka numeriais išdėstytus maketus. 

Norisi, kad žmonės juos pamatytų, įvertintų ir balsuotų, kuri skulptūrinė kompozicija jiems labiausiai patinka ir tinka mūsų iškiliai krepšinio asmenybei - Modestui Paulauskui. 

Tiesiog norisi, kad žmonės neturėtų subjektyvumo ir sakytų tai, ką galvoja“, - sakė klaipėdietis Rimantas Cibauskas.

Idėją įamžinti M. Paulauską kilo Alfonso Žalio labdaros fondui, kuris subūrė iniciatyvinę grupę ir šios darbo grupės pirmininku paskyrė Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentą, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentą ir žinomą Klaipėdos mecenatą, verslininką R. Cibauską.

Šis su panašiomis iniciatyviomis jau yra susidūręs: kartu su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriumi dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų - filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. Ir galiausiai šį savo sumanymą įgyvendino.

Sulaukė didžiulio palaikymo

„Vakarų ekspresas“ šįkart su R. Cibausku kalbasi apie skulptūrinės kompozicijos „Modė“ atrankos konkurso organizavimą, jo eigą ir kitus su šia skulptūra susijusius klausimus.

Jis teigė, kad dar iki konkurso skulptūrinei kompozicijai „Modė“ paskelbimo buvo atliktas didžiulis darbas: buvo surinkta vieša nuomonė žmonių, valdžios ir sporto atstovų - ar jie pritartų tokiai idėjai Klaipėdoje pastatyti skulptūrinę kompoziciją M. Paulauskui.

„Didelį darbą atliko ir “Vakarų ekspreso" vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus, buvo paskelbtas balsavimas ir portale VE.lt. Žmonės viešai balsavo ir sulaukėme didžiulio klaipėdiečių palaikymo - beveik 90 procentų apklaustųjų pritarė tokiai idėjai.

Sykiu mes kalbėjomės su Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, įvairių sporto organizacijų atstovais, išklausėme jų nuomonės ir sulaukėme pritarimo. Norėjosi profesionalų, savo sričių lyderių pritarimo.

Žinoma, kalbėjomės ir su Klaipėdos miesto valdžia. Džiugu, kad Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus sutiko tapti skulptūrinės kompozicijos „Modė“ projekto globėju", - pasakojo R. Cibauskas.

Vertinimas - trimis etapais

Sulaukus įvairių minėtų pusių palaikymo, nuspręsta paskelbti skulptūrinės kompozicijos „Modė“ konkursą, galutinis projekto vertinimas vyks trimis etapais.

Klaipėdos miesto gyventojų ir krepšinio bendruomenės vertinimas sudarys 40 procentų balsų, dar tiek pat procentų balsų sudarys Klaipėdos miesto savivaldybės sudarytos vertinimo komisijos nuomonė ir 20 procentų balsų palikta Alfonso Žalio labdaros fondo darbo grupei.

Pagal planą pirmieji skulptūrinę kompoziciją „Modė“ įvertins ir savo nuomonę iki gegužės 30 dienos pareikš Klaipėdos miesto gyventojai.

Nuo birželio 2 iki birželio 20 dienos savo nuomonę išsakys Klaipėdos miesto savivaldybės sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininku paskirtas patyręs politikas, psichologijos mokslų daktaras, rašytojas, Klaipėdos miesto garbės pilietis Vytautas Čepas. Šioje komisijoje jis vadovaus 21 asmens sudarytai grupei, kurioje bus ir meno, ir kultūros ir kitų sričių lyderių.

Galiausiai nuo birželio 20 iki birželio 30 dienos savo verdiktą paskelbs Alfonso Žalio labdaros fondo darbo grupė. Jos atstovų nuomonė, kaip jau minėjome, sudarys 20 procentų galutinio sprendimo.

Tarsi įkvėpimo šaltinis

Daugeliui pritarus skulptūrai „Modė“ pasirinkta vieta prie „Švyturio“ arenos.

"Tai - sporto ir pramogų vieta, kurią kasmet aplanko šimtai tūkstančių žmonių. Norėtųsi, kad ta skulptūra simbolizuotų ne tik praeitį, ne tik istoriją, bet ir ateitį. Kad kiekvienas žmogus, praeidamas pro tą skulptūrą, tiesiog matytų įkvėpimo šaltinį.

Turėdamas šalia tokių pavyzdžių kaip Modestas Paulauskas, galbūt ir jaunimas sieks į jį lygiuotis, bus papildoma motyvacija, įkvėpimas.

Dažnai yra labai sunku patikėti, kad šalia mūsų augo, galbūt net mokėsi toje pačioje mokykloje, tomis pačiomis gatvėmis, o ne už jūrų ir marių vaikščiojo tokia žvaigždė.

Taigi, skulptūrinės kompozicijos įamžinimo tikslas ne vien tik įprasminti Modestą Paulauską, bet ir skleisti žinią, viltį jauniems žmonėms, kad viskas yra mūsų rankose, kad visko galima pasiekti. 

Tiesiog reikia turėti motyvacijos viduje, kažkokią vidinę jėgą, kad darytum tai, kuo tiki, ir ne šiaip atmestinai, o iš visos širdies. Ką būtent darė ir Modestas Paulauskas", - paaiškino R. Cibauskas.

Dar jis pridūrė: „Aš sakyčiau, kad skulptūra “Modė„ simbolizuotų galbūt tą begalinį tikslo siekimą, viltį, užsidegimą, norą judėti pirmyn, nebūtinai sporte, nebūtinai krepšinyje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tai tokia ir yra šios skulptūros vizija.“

Projekto „Modė“ skulptūrinės kompozicijos 5 siūlomi variantai bus pristatomi ne tik „Vakarų eksprese“ ir portale VE.lt, bet ir „Švyturio“ arenoje bei kitose viešose Klaipėdos vietose.

„Žmonės galės ateiti, pamatyti maketus, juos įvertinti, balsavimo būdu išreikšti savo nuomonę“, - teigė R. Cibauskas.

TIKSLAS. Idėją įamžinti Modestą Paulauską kilo Alfonso Žalio labdaros fondui, kuris subūrė iniciatyvinę grupę ir šios darbo grupės pirmininku paskyrė Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentą, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentą ir žinomą Klaipėdos mecenatą, verslininką Rimantą Cibauską. „Skulptūra “Modė„ simbolizuotų galbūt tą begalinį tikslo siekimą, viltį, užsidegimą, norą judėti pirmyn, nebūtinai sporte, nebūtinai krepšinyje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tai tokia ir yra šios skulptūros vizija“, - sakė R. Cibauskas.

Modesto Paulausko mintys

Pats M. Paulauskas „Vakarų ekspresui“ apie šią klaipėdiečių iniciatyvą atsiliepė teigiamai.

"Man tai yra labai didelis įvertinimas. Juk aš iki 17 metų gyvenau Klaipėdoje, leidau čia vaikystės ir jaunystės dienas ir Klaipėdos niekada nepamiršiu, širdyje esu tikras klaipėdietis.

Būtent Klaipėda mane išugdė krepšininku. Esu labai dėkingas šiam miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės ir paauglystės metus, neįkainojamą patirtį. 

Malonu, kad 2021 metais man buvo suteiktas ir Klaipėdos garbės piliečio vardas. Tuomet net džiaugsmo ašaros ištryško.

Niekada nepamiršiu, kaip Klaipėdoje su draugais eidavome į turgų pirkti saulėgrąžų, kaip išsisukdavome iš pamokų, kad nukeliautume pasižiūrėti filmo į kino teatrą „Švyturys“.

Ne kartą esu sakęs, kad mane drąsiai galima vadinti klaipėdiečiu. Klaipėdoje žengiau pirmuosius savo žingsnius, vėliau pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio mokyklą pas tuometį trenerį Vladą Knašių.

Juk šiame mieste buvo iškovotos mano pirmosios pergalės, taip pat, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ vyrų komandai, iškovojau pirmąjį Lietuvos suaugusiųjų čempiono titulą. 

Esu labai dėkingas Klaipėdos miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės metus ir neįkainojamą patirtį.

Mokiausi tuometinėje pirmojoje vidurinėje mokykloje, kuri vėliau buvo pavadinta Kristijono Donelaičio mokykla, o dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija. Šioje mokykloje dienas leidau iki 17 metų. Nuolat su draugais po pamokų skubėdavome į sporto salę ir ten bumbsendavome krepšinio kamuolį.

Pavasarį ir vasarą mokyklos kiemas knibždėdavo nuo mokinių gausos, nes pradėdavo veikti vienintelis po atviru dangumi įrengtas Donelaičio baseinas. Treniruodavosi plaukikai, vandensvydininkai... 

Tiesiog pavasarį baseiną išvalydavo, išrinkdavo lapus, prileisdavo vandens ir visi su malonumu plaukiodavome.

Buvo nuostabūs laikai... Vėliau baseiną po atviru dangumi uždarė ir įrengė uždarą baseiną. Yra likę labai daug vaikystės prisiminimų, susijusių su Klaipėda. Tai mano širdies miestas.

Pamenu, kaip mokyklos laikais per pertraukas parbėgdavau namo, mama paruošdavo pavalgyti ir vėl skubėdavau į mokyklą. Taip pat per pertraukas nuolat žaisdavome kvadratą. Mokyklos kieme buvo dvi krepšinio aikštelės, šalia - stadionas. Dar - sporto salė... Sąlygos sportuoti - idealios.

Be to, mano tėvelis ir mama dirbo šioje mokykloje ir aš turėjau vadinamą „blatą“ sportuoti beveik kada noriu... Mokytojai mane gerai žinojo. Tik būdavo laisva minutėlė, ir bėgdavau į sporto salę atlikti kelis metimus.

Krepšinis man tais laikas buvo lyg šiuolaikiniam jaunuoliui mobilusis telefonas. Be jo neįsivaizdavau nė vienos savo dienos", - kalbėjo M. Paulauskas.

POZICIJA. Alfonso Žalio labdaros fondo pirmininkas Artūras Žalys, kuriam ir kilo idėja įamžinti Modesto Paulausko pasiekimus, dažnai gatvėje išgirsta klausimą: „Kodėl nusprendėte Modestui Paulauskui dar gyvam esant statyti paminklą?“ O aš atsakau: „O kodėl dar iki šiol tokiai iškiliai asmenybei nėra pastatyta skulptūrinės kompozicijos?“ Vargu ar kada Klaipėdoje dar turėsime tokį tituluotą žmogų - olimpinį, pasaulio ir Europos čempioną. Gerbti ir mylėti tokius žmonės reikia esančius gyvus, o ne tada, kai jų netenkame", - kalbėjo Artūras Žalys.

Modesto Paulausko biografija 

Gimė 1945 m. kovo 19 d. Klaipėdoje. 

Modestas augo sportininkų šeimoje. Jo vyresnysis brolis Edmundas kurį laiką žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, vyriausiasis brolis Emanuelis buvo vienas geriausių respublikos disko metikų, o sesuo Elvyra vilkėjo Lietuvos tinklinio rinktinės marškinėlius.

Daugelis M. Paulauską vadina viena šlovingiausių krepšinio legendų. 1962 m., būdamas 17 metų, jis, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ komandai, tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu. 

Aštuoniolikmetis jaunuolis jau buvo kviečiamas į Kauno „Žalgirio“ meistrų komandą, o po metų - į Tarybų Sąjungos olimpinę rinktinę.

 „Tuomet patekti į „Žalgirio“ komandą buvo kažkas nerealaus. Tiesiog buvo visų krepšininkų svajonė“, - aiškino M. Paulauskas.

Jis 1963 metais Lietuvai atstovavo TSRS tautų spartakiadoje, tais pačiais metais tapo Europos jaunių čempionu. Modestas buvo ne tik šalies rinktinės kapitonas, bet ir rezultatyviausias žaidėjas. Apie jo žaidimą su pasigėrėjimu rašė Italijos spauda. 

Nuo 1965 metų M. Paulauskas buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, M. Paulauskui nebuvo net 20 metų ir tąkart jis tapo Europos čempionu. 

Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė vienas po kito skambūs titulai: 1967 m. (Suomijoje), 1969 m. (Italijoje) ir 1971 m. (Vokietijoje) tapo Europos čempionu, 1973 m. (Ispanijoje) iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, dukart džiaugėsi Vasaros olimpinių žaidynių medaliais: 1968 m. Meksikoje iškovojo bronzą, 1972 m. Vokietijoje - auksą, dukart pasaulio čempionatuose (1967 m. Urugvajuje ir 1974 m. Puerto Rike) kopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio, kartą (1970 m. Jugoslavijoje) pelnė pasaulio čempionato bronzos medalį. M. Paulauskas tada buvo vienas iš rinktinės lyderių. 

Šis krepšininkas rekordinius 7 kartus (1965, 1966, 1967, 1969, 1970, 1971, 1972 m.) buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. 

1965 metais, būdamas vos 20-ies, M. Paulauskas buvo pripažintas naudingiausiu Europos čempionato žaidėju. 1991 metais pateko tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų. 

Modestas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas 31-erių. 2004 metais Klaipėdos centre, Puodžių gatvėje, įrengta M. Paulausko krepšinio aikštelė. 

2021 metais M. Paulauskui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. „Džiaugiuosi, kad mano pėdomis seka ir sūnus Modestas. Jam žaisti krepšinį sekasi vis geriau ir tai itin džiugina mūsų šeimą“, - pabrėžė krepšinio legenda M. Paulauskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder