Statytojų svajonėms uoste gresia lėta eiga

Statytojų svajonėms uoste gresia lėta eiga

Prieš daugiau kaip dešimtmetį iš Klaipėdos uosto akvatorijos išgabentas plaukiojantis dokas, priklausęs laivų remonto įmonei ir įaugęs į uosto panoramą, labiausiai įsiminė užrašu „Lėta eiga“, perspėjančiu kapitonus mažinti laivų greitį.

Per 40 metų, kol dokas stovėjo, ta nuoroda „Lėta eiga“ taip stipriai persmelkė tą vietą, kad vėlesniems monės teritorijos naudotojams, tiek buvusiems, tiek esamiems, planuojantiems naują jos paskirtį, sumanymų tempą tenka lėtinti. Ir ne dėl KLASCO veiklos, kaip mėgina visuomenę nuteikti „Stemma Group“.

Nežinantiems priminsime, kad Klaipėdos miesto tarybos kolegijai prieš porą savaičių „Stemma Group“ pristatė buvusios įmonės „Laivitė“ naują konversijos viziją. Perėmę neįgyvendintą „Memelio miesto“ nekilnojamojo turto vystymo projektą (teritorija Vyriausybės nutarimu išbraukta iš uosto dar 2008 metų birželį) nauji savininkai siekia suderinti su institucijomis teritorijos detalųjį planą, paremtą koncepcija, kurią parengti buvo užsakęs ankstesnis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius. Plano autoriai – bendrovės „Sweco Lietuva“ ir „Arches“. Pirmoji, be kita ko, jau kelerius metus gilinasi į uosto ir miesto sąveikos peripetijas, tad jos specialistams žerti priekaištų dėl uosto specifikos neišmanymo tikrai nederėtų. Tačiau net plika akimi žvilgtelėjus į koncepcijos brėžinį akivaizdu, kad projektuotojams vykdant savivaldybės užsakymą neatitikimų tarp Klaipėdos gyventojams piešiamų svajonių ir realybės daugiau negu apstu.

KLASCO šiuo metu nagrinėja gautą dokumentą („Teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujojo Sodo g. tęsinio ir Kuršių marių detalusis planas – koncepcija“) ir specialistai projektuotojams pateiks oficialias pastabas. Kaip ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri krovos kompanijoms nuomoja žemę. Ji turėtų parodyti valstybės požiūrį į koncepciją, pavyzdžiui, kad planuojama 16 ha teritorija apima per 1,7 ha uosto žemės, įskaitant KLASCO nuomojamą rėžį prie naudojamo šaldytuvo, bei uosto krantines. O jų gretimybėms taikomi apribojimai. Gi pateiktame brėžinyje gyvenamieji namai ir bendrabučiai iki 32 metrų aukščio sunkiai įtelpa į statinių riboto aukštingumo, istorinio užstatymo ir „vizualinio ryšio“ su laivų krova bei Klaipėdos piliaviete sampratą.

KLASCO vadovas Vytautas Štumbergas teigia, kad naujomis investicijomis būtų naikinamos senos investicijos, o kuriamas gyvenamasis kvartalas įžengtų į uosto sanitarinės zonos ribas. Anksčiau šioje vietoje buvo kalbama tik apie komercinę – visuomeninę paskirtį. Taip pat atsirastų dvigubi standartai vertinant teritorijos istoriškumo reikšmę.

„Prisiminkime, kokia lėta kitoje Danės pusėje įgyvendinamo „Jūros vartų“ projekto eiga, nes buvo pareikalauta specialiojo plano, stabdžiai keliami kiekvienam statybų žingsniui, sumažinti pastatų aukščiai. Ar kitoje upės pusėje turi glaustis vienas prie kito gyvenamieji daugiaaukščiai? Juk ir projektuotojai nurodo, kad „planuojama teritorija patenka į II laipsnio senamiesčio apsaugos zoną, teritorija ribojasi su senamiesčio istoriniu branduoliu“. Ir nepamirškime, kad uostas valstybei kiekvieną dieną uždirba pinigus, o pastatai, net ir didžiausi, patys savaime darbo vietų nekuria. Pavyzdys – prie KLASCO esantis administracinis daugiaaukštis, kuriam jau kelerius metus vis ieškoma nuomininkų“, - pastebi V. Štumbergas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad „Stemma Group“ savininkas Martinas Gusiatinas, pristatęs naujo kvartalo vizijas miestiečiams, klaidina bendruomenes, nepagrįstai gąsdindamas KLASCO veikla ir bandydamas kuo toliau nustumti uostą nuo planuojamo kvartalo teritorijos. KLASCO vadovo nuomone, tokį miesto Garbės piliečio elgesį, kai ieškoma savivaldybės palaikymo, o kartu ir investicijų, bet juodinami kiti, galima suprasti kaip nepagarbą bendruomenėms ir uosto verslui, kuriam ilgus metus pats atstovavo.

KLASCO inf.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder