Seimas birželio pabaigoje pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Realybėje viskas kiek kitaip. Pajamas vertina bankas, todėl dalis jaunų šeimų liko be žadėtos paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis didelės klaidos nemato, sako, kad žmonės „turėjo numanyti, jog pajamos bus vertinamos“, nors ministerijos svetainėje nurodoma kardinaliai priešingai.
Norėjo, kaip geriau...
Pagrindinis šio siūlymo tikslas buvo sparčiai nykstančių regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas. Ministerijos parengta tvarka, jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai. Jaunoms šeimoms buvo siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų - 15 proc.; auginančioms 1 vaiką - 20 proc.; auginančioms 2 vaikus - 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų - 30 proc. Ypač optimistiškai jaunas šeimas turėjo nuteikti frazė „nevertinant pajamų“, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia.
Dvi, panorusios neįvardintomis likti šeimos iš vieno nedidelio Lietuvos miestelio, pasakojo, kad bandė pasinaudoti šiuo ministerijos pasiūlymu, tačiau joms nepavyko. Viena sutuoktinių pora norėjo įsigyti jau esantį namą. Užpildžius ir pateikus visus reikiamus dokumentus, sutuoktiniai iš banko gavo neigiamą atsakymą. Pasak jų, bankui užkliuvo tai, kad norimame pirkti name šildymą užtikrino ne radiatoriai, o ankstesnių savininkų statytos, vis dar tinkamai savo funkcijas atliekančios, krosnys.
Kita šeima taip pat gavo neigiamą atsakymą. Jų teigimu, bankas būsto statybas finansuoti atsisakė todėl, kad vyras ir žmona namą norėjo statytis patys. Ministerijos žadėta parama, esą, būtų buvusi suteikta tuo atveju, jeigu šeima statyboms būtų samdžiusi kokią nors įmonę. Akivaizdu, kad tokiu atveju namo statybos kaina būtų gerokai išaugusi. Tačiau ar tikrai priežastys buvo šios? Susidariusią padėtį „Vakaro žinios“ paprašė pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetą ir vieną iš bankų.
Bankų ir ministerijos pozicijos skiriasi?
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad pažymos iš savivaldybės gavimas dar neužtikrina būsto kredito pirmajam būstui įsigyti gavimo. „Bankai teikdami būsto kreditus vadovaujasi įprasta būsto paskolų suteikimo praktika ir teisės aktuose numatytais reikalavimais. Pastarieji taikomi ir įprastoms būsto paskoloms, ir būsto kreditams pirmajam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata. Kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiama į klientų pajamas, kredito istoriją, perkamą/statomą būstą, - situaciją kreditavimo sektoriuje patikslino S.Abraškevičius. - Visi į banką besikreipiantys klientai yra vertinami individualiai. Tai daroma siekiant tinkamai įvertinti kliento finansinę situaciją ir jos stabilumą, pajamų tvarumą ilguoju laikotarpiu. Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, skirtos paskolos, būtų tai būsto pirkimas ar statybos, išduodamos tik šių paskolų grąžinimą užtikrinus nekilnojamojo turto įkeitimu.“
Apibendrinant banko atstovo pastebėjimus, darytina prielaida, kad minėtų dviejų šeimų pasirinkti objektai arba statybų planai bankui pasirodė nepatikimi arba planuojamas įsigyti/statyti nekilnojamas turtas negarantavo paskolų grąžinimo, todėl prašymai ir buvo atmesti. Panašiai situaciją komentavo ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Nuo rugsėjo pirmosios dienos, kai minėta tvarka įsigaliojo, buvo gauta apie 2000 jaunų šeimų paraiškų. Daugiau negu pusė jų buvo atmesta bankams pateikus išvadas, kad paskolos negali būti teikiamos. Politikės teigimu, kartais nebuvo teikiamos nei išvados, nei paskolos, kas leidžia manyti, kad rengiant įstatymą buvo palikta netikslumų. „Tikėtina prielaida - iki galo nebuvo susitarta su bankais. Pinigai vis dėlto yra bankų, o valstybė teikia tik subsidijas, - „Vakaro žinioms“ sakė Seimo narė. - Tenka pripažinti, kad svarstant įstatymo projektą tiek Seime, tiek komitete galimai nebuvo išanalizuoti visi, ypač su bankų reikalavimais susiję, veiksniai.“
Turėjo suprasti
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis irgi akcentavo, kad visais laikais kreditas buvo suteikiamas (arba ne), vertinant prašytojų gaunamas pajamas. „Rengdami paramos pirmajam jaunų šeimų būstui programą siekėme pašalinti viršutines pajamų ribas, tačiau atsakingo skolinimosi reikalavimai įstatyme buvo palikti. Juk negali paskolos gauti šeima, kuri akivaizdžiai neturės iš ko ją grąžinti. Taip pat šeimos negalės gauti valstybinių subsidijų, jeigu nuspręs įsigyti statomą butą arba namą (ministerijos puslapyje tai nebuvo nurodyta - aut. past.). Pirminės dalies dengti negalime, nes yra rizika, kad objektas bus nebaigtas, o pinigai - panaudoti ne pagal paskirtį, - „Vakaro žinioms“ sakė ministras. - Užtat šeimos, jeigu atitiks įstatyme numatytus reikalavimus, subsidijų galės prašyti, kai statybos bus baigtos ir statinys bus priduotas.“ Paprašytas pakomentuoti, kodėl ministerijos svetainėje yra rašoma: „suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų“, L.Kukuraitis teigė, kad tokiu būdu buvo bandoma atkreipti jaunų šeimų dėmesį, pagal nutylėjimą numanant, jog tam tikri minimalūs reikalavimai vis tiek bus taikomi.
„Kita vertus, jeigu nutiko taip, kad pranešimas buvo suprastas paraidžiui ir jau turime nusivylusiųjų, informacija bus patikslinta“, - pažadėjo ministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija: spalio 11 d. duomenimis, iš viso pateikti 2109 jaunų šeimų prašymai subsidijai gauti pirmam būstui regione, iš jų 498 pakartotinai.
Priimti prašymai - 695, patenkinti prašymai - 268, atmesti prašymai - 1135, apdorojami prašymai - 11.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą