Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, jei įmonės skleidžiama tarša per metus neviršija 10 tonų, jai ir nereikia mokėti taršos mokesčio. Tad kone 9 tonas teršalų į aplinką išmetanti įmonė gali finansiškai neprisidėti prie miesto, kuriame veikia, aplinkosaugos gerinimo.
Aplinkos ministerija žada, kad šis jau daug metų galiojantis 10 tonų taršos kriterijus bus persvarstytas. Žadama, kad tai bus padaryta jau kitąmet. Tačiau žinant, kiek šioje srityje yra suinteresuotų objektų, tokiais pažadais galima ir suabejoti.
Paini statybų pradžia
Daugelio žvilgsniai dabar krypsta į uosto bendroves. Į jų skleidžiamą taršą žiūrima tarsi per didinamąjį stiklą. Tačiau miestiečiams smalsu, ar taip pat akylai kontroliuojama ir kitoje miesto pusėje esanti pramonė.
"Įdomu, kaip reikalai susiklostė bendrovei "Žemkasa" priklausančiai asfalto gamyklai? Prieš penkerius metus buvo bandoma įrodyti, kad tai mobilus statinys, tad ir taršos mokesčių mokėti nereikia. Bet matau, kad ši gamykla vis dar tebestovi ir gamina asfaltą. Pasidomėkite, kiek miestas gauna taršos mokesčių iš šios įstaigos", - grįžti prie 2014 metais "Vakarų eksprese" atlikto žurnalistinio tyrimo ragino vienas klaipėdietis.
Apie 2013 metus Klaipėdoje, Lypkių g. 18, bankrutavusios bendrovės "Klaipėdos asfaltas" teritorijoje iškilusią "Žemkasos" asfalto gamyklos istoriją "Vakarų eksprese" jau rašėme ne sykį.
Tų metų gegužę "Vakarų ekspresas" gavo signalą apie galimai nelegaliai vykdomus darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tuomet konstatavo, kad "inžinerinio statinio - kompaktiško tipo asfaltbetonio maišyklės - statyba vykdoma neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento".
STACIONARI AR MOBILI? Aplinkosaugininkai teigia, kad UAB "Žemkasa" valdoma asfalto gamykla yra stacionarus įrenginys, o pačios bendrovės atstovai mano kitaip. "Nors ji yra pastatyta ant pamatėlių, mes ją galime per tris dienas išmontuoti ir pastatyti kitur. Technologiškai ji yra mobili", - sakė UAB "Žemkasa" direktoriaus pavaduotoja Ina Kaubrytė.
Buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pradėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros.
Visgi jau po mėnesio Klaipėdos statybų inspektorių verdiktas Vilniuje buvo panaikintas pačios Statybų inspekcijos viršininkės, nes "Žemkasa" esą pateikė dokumentus, įrodančius, jog "asfaltbetonio maišyklės įrenginių montavimas nelaikytinas statinio statyba", ji traktuojama kaip "mobilus daiktas".
"Žemkasa" įsigijo naudotą įrangą, kurią nesunkiai išmontavo pardavėjo teritorijoje, pervežė ir sumontavo išnuomotame žemės sklype Lypkių g. 18, Klaipėdoje, kas įrodo įrenginių mobilumą.
Atsižvelgiant į tai, asfaltbetonio mazgas nepriskiriamas prie statinių, jam netaikomos Statybos įstatymo nuostatos", - buvo rašoma atitinkamame įsakyme.
Įdomu tai, kad "Žemkasos" atstovai iki šiol vis dar yra įsitikinę, kad penkerius metus vienoje vietoje ant pamatų stovinti asfalto gamykla yra mobili.
"Nors ji yra pastatyta ant pamatėlių, mes ją galime per tris dienas išmontuoti ir pastatyti kitur. Technologiškai ji yra mobili", - savo laikėsi UAB "Žemkasa" direktoriaus pavaduotoja Ina Kaubrytė.
Tačiau aplinkosaugininkai mano kiek kitaip.
"UAB "Žemkasa" valdoma asfalto gamykla yra stacionarus įrenginys", - "Vakarų ekspresui" tvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.
Vieni teršia, kiti - ne?
Keista, kad šios gamyklos savininkai turi dar vieną pranašumą prieš kitas panašias gamyklas - jiems nereikia mokėti taršos mokesčių.
A. Šepštas patvirtino, kad "Žemkasa" iki šiol neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar taršos leidimo. Vadinasi nemoka ir taršos mokesčių.
"Taršos mokestį moka tie, kam taršos išmetimai yra sunormuoti leidimu. Jiems ir yra prievolė vykdyti apskaitą ir mokėti mokesčius", - paaiškino A. Šepštas.
Pasak jo, šie leidimai "Žemkasai" nėra privalomi, nes jų veikla neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pavyzdžiui, taršos leidimas šiai bendrovei nereikalingas, nes jai priklausančių įrenginių tarša per metus neviršija 10 tonų.
2015 m. vasario mėnesį pateiktoje UAB "Žemkasa" aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje nurodyta, kad planuojama metinė atmosferos tarša - 8,65 t.
A. Šepštas paaiškino, kad tokia inventorizacija galioja net 5-erių metų laikotarpiui.
"Jei nesikeičia veiklos pobūdis, pajėgumai, inventorizacija pratęsiama, ir tiek. Ar realiai viskas atitinka - dar klausimas", - aplinkosaugininkas ir pats neslėpė, kad įvertinti realią taršą nėra taip paprasta.
A. Šepštas atviravo, kad ir patys aplinkosaugininkai dažnai nustemba, kaip įmonės išsisuka nuo mokesčių.
"Kartais mes patys stebimės, kaip sugebėjo taip susitvarkyti, kad moka nedaug. Kartais viskas taip suvelta.
Būna taip, kad galingas ūkio subjektas išmesdamas per metus šimtus tonų teršalų į aplinką sumoka mokesčių tiek pat, kiek keturias lydekas pagavęs brakonierius.
Ar čia adekvatu, ar ne? Bet čia jau kito lygio problema. Ji retkarčiais prisimenama šalies lygmeniu, bet viskas tuo ir pasibaigia. Pastena, pastena, bet niekas nenumiršta", - kalbėjo A. Šepštas.
Jo duomenimis, vadovaujantis šiuo metu galiojančių aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis iš UAB "Žemkasa" valdomų stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamų aplinkos oro teršalų ribinės vertės yra nustatytos tik 0,35 MW galingumo deginimo įrenginiui - bitumo šildymo pakaitinta alyva katilui.
Tačiau šį sezoną iš šio katilo į aplinką išmetamų aplinkos oro teršalų ribinės vertės laikymasis dar nebuvo tikrintas.
Patys kelininkai "Vakarų ekspresui" anksčiau yra pasakoję, kad asfalto gamyklose įprastai yra ne vienas taršos šaltinis, kaip teigia aplinkosaugininkai.
Be to, "Žemkasa", skirtingai nei kitos asfalto gamyklos, medžiagoms kaitinti naudoja ne dujas, o dyzeliną, kuriam sudegus esą išsiskiria vos ne visa Mendelejevo lentelė ir kietosios dalelės.
Svarstoma, kad būtų kur kas logiškiau, jei taršos mokesčiai būtų mokami ne pagal prognozuojamas taršos tonas, o tiesiog už kiekvieną taršą skleidžiantį įrenginį.
"Bet koks mechanizmas, kuris leidžia dūmą, jau yra taršos šaltinis, tad logiška, kad būtų mokami ir taršos mokesčiai.
Nes šiuo atveju 9,9 tonos teršalų išmetanti įmonė tampa pranašesne už tą, kuri išmeta 10 tonų ir jau turi mokėti mokesčius.
Dalyvaujant bet kuriame konkurse mokesčių nemokanti įmonė turi visas sąlygas pasiūlyti mažesnę kainą ir laimėti konkursą", - kad dabartinė tvarka yra diskriminacinė, svarsto su asfalto gamyba susijusių bendrovių atstovai.
NORMALI PRAKTIKA? Patys "Žemkasos" atstovai neslepia, kad sąmoningai taip dėlioja veiklą, kad nepasiektų 10 tonų taršos ribos ir galėtų išvengti taršos mokesčių. Esą tai visiškai normali praktika.
"Valstybės neskriaudžiame"
Beje, ir patys "Žemkasos" atstovai neslepia, kad sąmoningai taip dėlioja veiklą, kad nepasiektų 10 tonų taršos ribos ir galėtų išvengti taršos mokesčių. Esą tai visiškai normali praktika.
"Kai pastatoma asfalto gamykla, paskaičiuojama, kiek per metus galėsi pagaminti asfalto. Jeigu viršysi nustatytą normą, smarkiai kils mokesčiai. Kol nepasieki tos maksimalios ribos, gali normaliai dirbti, ir mokesčiai mažesni.
Pavyzdžiui, pernai mes asfaltą gaminome tik savo reikmėms, nieko nepardavėme, kad neviršytume normų", - pasakojo UAB "Žemkasa" direktoriaus pavaduotoja Ina Kaubrytė.
Pasak jos, šią įstaigą kasmet po kelis kartus tikrina audituota ir sertifikuota bendrovė. Bendrovėje užpernai buvo sumontuota moderni filtrų sistema. Visgi ir pati I. Kaubrytė pripažino, kad sunkiai sekasi suvaldyti nuo perkraunamos skaldos kylančias dulkes.
"Aš suprantu, kad apie skleidžiamą taršą reikia kalbėti daugiau. Mums ir patiems akis graužia nuo kitų gamyklų skleidžiamos taršos. Bet esame padarę viską, kad patys nekenktume žmonėms.
Tokios asfalto gamyklos stovi visur. Lenkijoje jos pastatytos net vidury miesto. Tam pačiam Kaune yra gal trys ar keturios. Yra daugybė technologijų - ir skalda malama vidury miesto, bet dėl to jokių taršos mokesčių nemoka", - kalbėjo I. Kaubrytė.
Pasak jos, pakanka, kad bendrovė naudoja žymėtą kurą už kurį mokami mokesčiai valstybei.
"Tikrai nėra taip, kad skriaudžiame valstybę. Galų gale, juk be taršos mokesčių egzistuoja daugybė kitų, kuriuos mes privalome sumokėti", - pabrėžė "Žemkasos" atstovė.
Žada svarstyti
Komentuoja Elena AUGLIENĖ, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja
Suprantamas susirūpinimas, kad maždaug vienodą teršalų kiekį vykdant analogišką veiklą išmetančios įmonės turi nevienodas konkurencines sąlygas, tačiau tokie mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojai, t. y. kurie privalo turėti TIPK leidimą arba taršos leidimą, yra nustatyti galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo.
Kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymas, TIPK bei taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles nustato aplinkos ministras. Jose nurodytus įrenginius asmenys turi teisę eksploatuoti tik turėdami vieną ar kitą minėtąjį leidimą - TIPK leidimą arba taršos leidimą. Šios taisyklės apibrėžia, kas yra įrenginys, kuriam eksploatuoti privalu gauti leidimą, nustato kriterijus, kuriuos toks įrenginys turi atitikti.
TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nustatyti kriterijai iš esmės atitinka ES direktyvos (2010/75/EB) nustatytus kriterijus.
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės parengtos ne ES direktyvos pagrindu. Jos galioja jau daug metų. Ten nurodytas ir 10 tonų per metus išmetamo teršalų kiekio kriterijus. Jį planuojama persvarstyti. Tikėtina, kad tai bus padaryta 2019 m.
Iš taršos mokesčio surinktos lėšos skiriamos miesto aplinkai gerinti
Komentuoja Rasa JIEVAITIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja
Iš Klaipėdos mieste registruotų įmonių surenkamas taršos mokestis patenka į specialią programą. Tas lėšas galime naudoti tik toms priemonėms, kurios skirtos aplinkos apsaugai gerinti.
Pavyzdžiui, želdiniams tvarkyti, dviračių takams tiesti, vykdyti krantotvarkos projektus, tvarkyti paviršinių nuotekų sistemas, tvarkyti pavojingas ar bešeimininkes atliekas ir t. t.
Žodžiu, daugeliui veiklų, kurios skirtos miesto aplinkai gerinti. 20 proc. šių lėšų paprastai skiriama visuomenės sveikatos programai. Suprantama, kuo daugiau taršos mokesčių pavyksta surinkti, tuo daugiau galime investuoti į miestiečių, kurie ir kenčia nuo tos taršos, gerovę.
2017 m. iš viso iš taršos mokesčio surinkome 367 429 Eur, 2016 m. kiek daugiau - 384 390 Eur.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą