Ministerijos teigimu, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas identifikavo teritorijas vėjo elektrinių plėtrai. Studija taps pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.
„Jūrinis vėjas yra vienas iš perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Mūsų tikslas – padėti tvirtą pagrindą jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūroje ir maksimaliai išnaudoti jo potencialą“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
3,35 gigavato yra maksimalūs galimi pajėgumai, tačiau konkretūs scenarijai priklausys nuo infrastruktūros ir finansinių sąlygų. Nurodoma, kad 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja vėjo greitis siekia 9-10 metro per sekundę, o jūros gylis – 25-40 metrų. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.
Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologinės sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą, biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.
Įvertinus šią informaciją bei nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.
Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų vėjo elektrinių parkai, taip pat įvertintos jų vystymo galimybės ir pasirengimo plėtrai trukmė.
Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose galima būtų vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3,35 GW galios vėjo elektrinių parkus.
Kitas etapas – Lietuvos energetikos agentūra (LEA) inicijuos teritorijos specialiojo plano rengimą bei strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą. Atliktas tyrimas bei modeliavimo rezultatai taip pat padės LEA ekspertams atlikti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą bei jūrinio vėjo plėtros ekonominę kaštų ir naudos analizę.
Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, bus ruošiami pasiūlymai dėl jūrinės teritorijos dalių ir jose siūlomų plėtoti elektrinių galių, leidimų naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai aprašas ir konkursų organizavimo tvarka. Šiuos dokumentus turės tvirtinti Vyriausybė.
Priėmus sprendimus dėl vėjo elektrinių galių ir plėtros vietų, bus sprendžiama dėl finansavimo. Preliminariais vertinimais vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030
metų.
BNS jau skelbė, kad ministerija ir Klaipėdos universitetas 2018 metų pabaigoje pasirašė 27,5 tūkst. eurų vertės sutartį analizei parengti.
Ministerijos teigimu, Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje. Esant palankiam sprendimui, aukcionai būtų skelbiami 2022 metais.
Šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą