Estija po euro įvedimo: pirmieji rezultatai

Įsivedus eurą Estijoje BVP didėjo vidutiniškai 12,5 proc. per ketvirtį. Bedarbių skaičius Estijoje sumažėjo 1,2 karto. Vidutinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas - apie 1,4 karto.

Vertinant produkcijos ir paslaugų kainų pokyčius, reikėtų paminėti, kad labiausiai brango drabužiai ir avalynė - apie 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos - apie 7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai - apie 5 proc., maisto produktai - aie 3 proc. Mažiau brango transporto paslaugos - apie 1,1 proc. Todėl faktiškai padidėjusį vidutinį atlyginimą sumažino didėjusios prekių ir paslaugų kainos.

Trumpuoju laikotarpiu Estijoje stebimi teigiami ekonominiai pokyčiai. Tačiau dar anksti iki galo nuspręsti, ar euro įvedimas Estijai buvo naudingas, ar žalingas, turint omeny, kad euro zonos narių valstybių skolos finansiškai kenkia šiai valiutai. Ją bandoma stabilizuoti įkūrus Europos finansinio stabilumo fondą, kurio vertė 2011 m. gruodį sudarė apie 780 mlrd. eurų. Prie fondo vertės didinimo prisijungs ir Estija. Planuojamas Estijos indėlis sudarytų nuo 1,9 iki 3,4 mlrd. eurų.

Apibendrinant euro įvedimo trumpalaikius rezultatus, šiuo metu sunku įvertinti, ar Estija nepaskubėjo įsivesti ilgai lauktos valiutos. Tačiau griežta fiskalinė drausmė ir novatoriška ekonominė politika leido šaliai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tai puikus pavyzdys Lietuvai ir Latvijai, ateityje planuojančioms įsilieti į monetarinę sąjungą.

Be abejo, patys estai nėra patenkinti įsivestu euru, nes Estija turės prisidėti prie Europos finansinio stabilumo fondo. O tai šalies biudžetui brangiai kainuoja.

Europos finansinio stabilumo fondo struktūra 2011 m. gruodį

Šaltinis: Europos finansinio stabilumo fondas

Estijos ekonominių rodiklių pokyčiai 2011 m. I-III ketvirčiais, kai 2011 m. I ketvirtis = 100 proc.

Estijos statistikos departamentas