Estija po euro įvedimo: pirmieji rezultatai

Estija po euro įvedimo: pirmieji rezultatai

Šį mėnesį sukanka metai, kai Estija įsivedė eurą. Ar pasikeis šalies ekonominė būklė? Ar verslas taps pelningesnis? Ar brangs prekės ir paslaugos? Ar padidės vidutinis darbo užmokestis? Ar sumažės nedarbas? Tai pagrindiniai klausimai, kurie rūpėjo estams prieš įsivedant eurą.

Įsivedus eurą Estijoje BVP didėjo vidutiniškai 12,5 proc. per ketvirtį. Bedarbių skaičius Estijoje sumažėjo 1,2 karto. Vidutinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas - apie 1,4 karto.

Vertinant produkcijos ir paslaugų kainų pokyčius, reikėtų paminėti, kad labiausiai brango drabužiai ir avalynė - apie 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos - apie 7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai - apie 5 proc., maisto produktai - aie 3 proc. Mažiau brango transporto paslaugos - apie 1,1 proc. Todėl faktiškai padidėjusį vidutinį atlyginimą sumažino didėjusios prekių ir paslaugų kainos.

Trumpuoju laikotarpiu Estijoje stebimi teigiami ekonominiai pokyčiai. Tačiau dar anksti iki galo nuspręsti, ar euro įvedimas Estijai buvo naudingas, ar žalingas, turint omeny, kad euro zonos narių valstybių skolos finansiškai kenkia šiai valiutai. Ją bandoma stabilizuoti įkūrus Europos finansinio stabilumo fondą, kurio vertė 2011 m. gruodį sudarė apie 780 mlrd. eurų. Prie fondo vertės didinimo prisijungs ir Estija. Planuojamas Estijos indėlis sudarytų nuo 1,9 iki 3,4 mlrd. eurų.

Apibendrinant euro įvedimo trumpalaikius rezultatus, šiuo metu sunku įvertinti, ar Estija nepaskubėjo įsivesti ilgai lauktos valiutos. Tačiau griežta fiskalinė drausmė ir novatoriška ekonominė politika leido šaliai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tai puikus pavyzdys Lietuvai ir Latvijai, ateityje planuojančioms įsilieti į monetarinę sąjungą.

Be abejo, patys estai nėra patenkinti įsivestu euru, nes Estija turės prisidėti prie Europos finansinio stabilumo fondo. O tai šalies biudžetui brangiai kainuoja.

Europos finansinio stabilumo fondo struktūra 2011 m. gruodį

Šalisnašo vertė (mlrd., eurais)našo dalis (proc.)
Austrija 21,639 2,78
Belgija 27,032 3,47
Kipras 1,526 0,20
Estija 1,995 0,26
Suomija 13,974 1,79
Prancūzija 158,488 20,31
Vokietija 211,046 27,06
Graikija 21,898 2,81
Airija 12,378 1,59
Italija 139,268 17,86
Liuksemburgas 1,947 0,25
Malta 0,704 0,09
Nyderlandai 44,446 5,70
Portugalija 19,507 2,50
Slovakija 7,728 0,99
Slovėnija 3,664 0,47
Ispanija 92,544 11,87

Šaltinis: Europos finansinio stabilumo fondas

Estijos ekonominių rodiklių pokyčiai 2011 m. I-III ketvirčiais, kai 2011 m. I ketvirtis = 100 proc.

Ekonominis rodiklis 2011 m. I ketvirtis 2011 m. II ketvirtis 2011 m. III ketvirtis
BVP pokyčiai 100 111,2 113,8
Bedarbių skaičiaus pokyčiai 100 92,7 77,5
Vidutinio atlyginimo (bruto) pokyčiai 100 108,3 102,1
Įmonių pelno pokyčiai 100 139,5 142,9

Estijos statistikos departamentas

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder