Graikija pavasarį pasitiks "defoltu"?

2012 m. pasaulio ekonomikai - permainų metai. Vien Graikija kelia visą Europą ant kojų su savo skolomis, nekalbant jau apie gresiančias problemas Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir t.t. Kovo mėnuo Graikijai bus vienas sunkiausių finansine, ekonomine ir politine prasme. Be abejo, galima daug diskutuoti dėl Graikijos defolto terminų, tačiau – pirmą kartą per 13 metų  egzistavimą eurozonos narė atsiduria ties galima bankroto riba. 2011 m. sausio mėnesį apie gresiantį nemokumą Graikijai pirmoji pateikė savo nuomonę Standard and Poor‘s (S&P) agentūra, kai sumažino reitingą nuo B iki CCC. Tai investuotojams buvo nemaloni žinia, nors apie gresiantį nemokumą galima buvo nuspėti vertinant Graikijos fiskalinės politikos efektyvumą, drausmę ir racionalumą. Todėl Graikija turi du kelius, kuriais šiandien gali mėginti eiti, siekiant fiskalinių rezultatų:

1. sėkmingai restruktūrizuoti esančią 200 mlrd. eurų valstybės skolą, tuomet atsirastų galimybė pagerinti reitingą nuo CCC iki CC;
2. arba visos fiskalinės pastangos žlugs, o tai jau reikš visišką defoltą. Ilgalaikėje perspektyvoje Standard and Poor‘s regi Graikiją, kuri bus priversta palikti eurozoną, todėl reitingas vėl pasikeis.

     Reikėtų paminėti, kad šiai dienai Graikija praktiškai neturi geresnių pasirinkimo alternatyvų, siekiant išspręsti susikaupusias fiskalines problemas, todėl anksčiau ar vėliau teks pasitraukti iš eurozonos. Tačiau pats Graikijos finansų ministras ramina tiek investuotojus, tiek Vokietiją, kad grėsmės bankų sistemai nebus, jei ir teks palikti eurozoną (daugiau informacijos interviu http://www.minfin.gr/portal/en).

     Standard and Poor‘s pavyzdžiu gali pasekti Fitch (www.fitchratings.com) ir Moody‘s agentūros. Jų nuomone, Graikijos pastangos restruktūrizuoti skolą keičiant senas obligacijas į naujas, turinčias mažesnę vertę jau signalizuoja apie gresiančią nemokumą problemą. Pati Standard and Poor‘s (www.standardandpoors.com/home/en/eu) teigia, kad pagerintų Graikijos reitingą iš CC į CCC, jei 2012 m. kovo 12 dieną sėkmingai pavyktų restruktūrizuoti susidariusią skolą. Pavykus restruktūrizacijai, skola sumažėtų 107 mlrd. eurų. Jei Vokietija sutiktų arba atsisakytų suteikti Graikijai eilinę finansinę pagalbą, tai, anot Graikijos finansų ministro, greito laukiamo ekonominio rezultato nebūtų, bet finansinė pagalba yra geriau, nei grynas defoltas.

     2012 m. kovo mėnesį įvyks keletą svarbių susitikimų ir galimų permainų Graikijoje (remiantis http://www.europarl.europa.eu/plenary/en/home.html, http://www.ecb.int/home/html/index.en.html ir http://www.minfin.gr/portal/en pateikta informacija):

1. 2012 m. kovo 1-2 d. Briuselyje ES vadovai susitiks ir aptars Graikijos skolos restruktūrizavimo galimybes, o taip pat mėgins suderinti, kokia suma didinti Europos finansinio stabilumo fondo vertę.
2. 2012 m. kovo 8 d. Europos centrinis bankas paskelbs palūkanų normos dydį ir pateiks Europos BVP augimo prognozę.
3. 2012 m. kovo 12 d. paaiškės, ar sugebės Graikija restruktūrizuoti savo skolą.
4. 2012 m. kovo 20 d. Graikija turi padengti 14,5 mlrd. eurų skolą (Atėnai jų greičiausiai neturės, nebent gautų iš tarptautinių kreditorių).
5. 2012 m. kovo 30 d. Eurozonos finansų ministrai susitiks dėl dviejų priežasčių: pirma, aptarti Graikijos defolto pasekmes ir antra, jei Graikijai pavyktų bent iki 2012 m. kovo 27 d. vis tik sėkmingai restruktūrizuoti skolą, tai aptars galimus Europos stabilizavimo mechanizmus.

     Taigi, prasidėsiantis pavasaris kovo mėnesį Graikijai bus laimingas, arba ne. Viskas priklausys nuo griežtos fiskalinės drausmės ir stiprios politinės valios.