Kvestionuoja paramos „Lidl“ plėtrai teisėtumą

Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės ekspertė bei nevyriausybinės organizacijos „Impact 2040“ atstovė Anita Laima Lancmane, kreipėsi į Europos Parlamento narius, prašydama įvertinti milijonų eurų paramos teisėtumą „Lidl“ ir jos pagrindinės įmonės - „Schwartz Group“ parduotuvių tinklo plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje.

Ji perspėja, kad „Lidl“ tinklo išsiplėtimas sukels didelę grėsmę vietiniams gamintojams ir verslui.

„Lidl“ parduotuvės jau veikia Lietuvoje, o dabar planuoja atsidaryti parduotuves ir Estijoje bei Latvijoje.

2010 m. ERPB skyrė didesnę nei 100 milijonų eurų paskolą „Lidl“ tinklo plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje (Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje), nors kompanija jau buvo gavusi paramą iš Pasaulio banko, skirtą tam pačiam tikslui - sumažinti skurdo lygį regione. 2016 m. „Lidl“ gavo 100 milijonų eurų finansavimą parduotuvių įsteigimui Serbijoje, o 2017 m. „Schwartz Group“ gaus papildomus 200 mln. eurų iš ERPB tolesnei plėtrai Rytų Europoje.

„Deja, tokia pernelyg atvira parama vienam Europos Sąjungos rinkos atstovui, parodo investicijų tendencijas, dėl kurių susiklosto palankios sąlygos nesilaikyti sąžiningų žaidimo taisyklių, pavyzdžiui, dėl produktų ženklinimo“, - sako A. L. Lancmane. Ji taip pat nurodo, kad ES turėtų sutelkti visą dėmesį į gyventojų gerovę, ir dėl savo reputacijos išsamiai analizuotų, kaip ir kam yra skiriamos ES biudžeto lėšos.

„Lidl“ parduotuvėse yra tokių produktų, ant kurių nėra ES šalyse būtinos ženklinimo informacijos. Kartais toks informacijos stygius gali įmonėms sutaupyti didelius finansinius išteklius, ir suteikti galimybę manipuliuoti produktų kainomis. Be to, „Lidl“ strategija numato, kad vidaus prekių ženklų pardavimai ir vietiniai gaminiai yra priimami labai nežymiomis sumomis. Pavyzdžiui, iš viso „Lidl“ prekių asortimento Lietuvoje, tik kelios yra vietinių gamintojų“, - pabrėžia A. Lancmane.

Ji perspėja - jei „Lidl“ tinklas atkeliaus į Latviją ir Estiją su tokiu ERPB dopingu, vietinių gamintojų lauks sunkūs laikai, ir Rusijos sankcijos palyginti atrodys menkos.

„Raginu įstatymų leidėjus atkreipti dėmesį į tai, kad „Lidl“ parduoda ribotą vietinių produktų kiekį. Jų agresyvi politika gali sutrikdyti rinkai taikyti dempingo metodus ir produktų pardavimą žemesnėmis kainomis. Kaip matome Lietuvoje jų vadinamoji parama gyventojams remiasi brangia ir stipria komunikacija“, - sako A. Lancmane.

Tirdama „Lidl“ produktus, A.Lancmane perspėjo politikus dėl galimo verslo etikos vengimo - triukų, kuriuos naudoja mažmeninės prekybos tinklai, pavyzdžiui, čia yra produktų, kurie primena populiarius prekių ženklus ir klaidina vartotojus. Ir, kaip minėta anksčiau, ant kai kurių produktų trūksta būtinos ženklinimo informacijos.

„Vartotojas perka pigius produktus, kuriems trūksta teisingos informacijos. Dėl to, vartotojas turėtų būti ypač apdairus, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į tinkamą alergenų paminėjimą. Kartais dėl tokio informacijos trūkumo ant produkto, galime patirti pavojingų sveikatos problemų“, - pabrėžia A.Lancmane.

„Aš jau daug laiko dirbu Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbo grupėse dėl įvairių maisto produktų tiekimo normatyvų aktų. Taigi, labai gerai žinau, kaip yra sunku pasiekti valstybės narių sutarimą dėl kiekvieno rinkos dalyvio apribojimo. Kiekviena nauja sąlyga, susijusi su maisto produktų ženklinimu, yra papildoma našta bei papildomi finansiniai ištekliai rinkos dalyviams, ir tai daro įtaką produkto kainai parduotuvėse. Vis dėlto, tie, kurie sugeba nepaisyti šių taisyklių ir sąlygų, yra nugalėtojai, ir gali dirbti su dempingo kainomis”, - sako A.Lacmane.

„Kodėl mes stebimės, kad ES narės vis dažniau pareiškia norą palikti ES? Jei ES lėšos daug didesnėmis sumomis yra skiriamos abejotiniems mažmeninėms prekybos gaminiams, o ne gamybos plėtrai, transporto infrastruktūrai ar energijos vartojimo efektyvumo projektams, tada manau, kad mano, kaip ES pilietės, pareiga, yra apie tai informuoti Europos Parlamento narius“, pabrėžia „Impact 2040“ atstovė.

Ji ragina Europos Parlamento narius aktyviai susidomėti šia situacija: „Tikiu, kad Europos Parlamento nariai yra pakankamai atsakingi, kad galvotų apie mūsų regiono ūkininkus ir gamintojus bei jų galimybes išgyventi. Jie turėtų kontroliuoti ir tikrinti ES biudžeto panaudojimą, pavyzdžiui, ar finansavimas nebuvo skirtas parduodant tokius produktus, kurie neatitinka ES teisės aktų.”

Pagal viešai prieinamą informaciją, iki 2015 m. „Lidl” ir jos pagrindinė kompanija „Schwarz Group” gavo beveik 1 bilijono eurų viešojo finansavimo (įskaitant ir iš Pasaulio banko). Pavyzdžiui, vien tik 2016 m., ERPB „Lidl” kompanijai suteikė 100 mln. eurų paramą tinklo plėtrai Serbijoje.

Pagal viešą informaciją ERPB tinklalapyje (www.ebrd.com), žemės ūkio ir transporto plėtros projektams kartais buvo skiriamas gerokai mažesnis finansavimas.

ES aktyviai dalyvauja ERPB veikloje. Kartu sujungus Europos investicijų banką, Europos Sąjungą bei jos nares valstybes, joms priklauso 62,8 proc. ERPB kapitalo.

Nevyriausybinė organizacija „Impact 2040” yra tarptautinė ekspertų grupė, atsakinga už tinkamą valdymą, tvarumą ir vartotojų teises.