Pasak ministro, per dešimt metų Švedija, Norvegija ir Danija (dvi pastarosios valdo po 14,3 proc. SAS akcijų) investavo į aviacijos kompanijos plėtrą daugiau nei 10 mlrd. Švedijos kronų (1,5 mlrd. JAV dolerių). P. Normanas pareiškė, kad toliau investuoti lėšas į SAS būtų neprotinga.
Visos trys šalys jau anksčiau mėgino parduoti savo dalis, bet susidomėjimas šiuo aktyvu nebuvo didelis dėl norimos didelės kainos.
Finansiniai sunkumai privertė SAS paskelbti išlaidų ir darbuotojų mažinimo planą, pagal kurį kompanija parduos dalį turto už 3 mlrd. Švedijos kronų. Planuojama parduoti nenaudojamus lėktuvų variklius, Norvegijos įmonę "Wideroe", nekilnojamąjį turtą kelių oro uostų teritorijoje.
Be aktyvų išpardavimo, SAS gali panaikinti iki 800 darbo vietų, apkarpyti algas ir paimti 3,5 mlrd. Švedijos kronų paskolų.
Lapkričio 19 d. SAS pranešė, kad profsąjungos sutiko dėl atlyginimų mažinimo, taip pat dėl darbo grafiko pakeitimų ir pensijų išmokėjimo schemos. Tikimasi, kad tai padės kompanijai išvengti bankroto.
SAS akcijos pirmadienį, po pranešimų apie pasiektą susitarimą su profsąjungomis, pabrango 27 proc., iki 7 Švedijos kronų už akciją.
Antradienį SAS akcijos pabrango 3,6 proc., iki 7,2 Švedijos kronos, aukščiausio lygio nuo rugsėjo pabaigos. Lapkričio viduryje pasklidus gandams apie galimą bankrotą kompanijos akcijos atpigo iki mažiausio lygio nuo 2010 m. liepos, 5,1 Švedijos kronos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą