Robertas Javtokas: "Galime būti dar geresnė komanda nei 2010 metais"

Optimistu save vadinantis 33 metų aukštaūgis nacionalinės komandos marškinėlius vilki jau dešimtą vasarą paeiliui. Šiemet gerokai atjaunėjusi rinktinė jam primena ant apdovanojimų pakylos 2010 metais pasaulio čempionate kopusią komandą.

„Tikiu šia komanda. Proga surinkti visus gerus žaidėjus ir išvengti traumų pasitaiko ne kiekvieną vasarą, todėl reikia ją išnaudoti“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė Javtokas.

Lietuviams pavyko surinkti bene visus geriausius krepšininkus ir išvengti traumų. Palankiai jiems klostosi ir pasirengimo etapas. Per kontrolinių rungtynių seriją mūsiškiai iškovojo 9 pergales ir vienintelį kartą nusileido taip pat visus geriausius žaidėjus surinkusiems graikams.

Javtokas pripažįsta, kad šiai Lietuvos rinktinei dar šiek tiek trūksta iki bronzinės 2010-ųjų komandos nusiteikimo, tačiau krepšininkai kasdien tobulėja ir artėja geriausios sportinės formos link.

– Robertai, ar kontrolinių rungtynių ciklas artėja prie pabaigos. Ar jaučiatės pasirengę Europos čempionatui? – „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė Javtoko.

– Ne, dar tikrai nesame pasirengę. Pažvelgus į žaidimo kokybę matosi, kad komandoje dar nėra tokios drausmės ir darnos, kokia buvo prieš trejus metus pasaulio čempionate. Turime dar daug ką patobulinti, trūksta ir agresyvumo.

– Šiemet rinktinėje nebėra jos senbuvių Šarūno Jasikevičiaus, Dariaus Songailos, Rimanto Kaukėno ir Simo Jasaičio. Turite ir naują trenerį. Ar pasikeitimai labai jaučiasi?

– Žinote, pasikeitimai iš dalies jaučiasi kiekvienais metais. Kiekvienas naujas komandos žaidėjas į ją kažką atsineša, o išeinantys – išsineša. Rinktinė buvo stipri tiek su tais krepšininkais, tiek dabar. Šiemet komanda yra jaunesnė ir galbūt labiau nori kažką įrodyti. Dar ne visi esame garantuoti dėl savo vietų dvyliktuke, todėl tarp jaunesnių žaidėjų yra konkurencijos. Visi nori pasirodyti geriau. Visgi tai tik detalės – kiekvienais metais mes susirenkame to paties. Kažką laimėti.

– Ankstesniais metais rinktinės autoritetas būdavo Jasikevičius. Dabar daugiausiai matęs komandos krepšininkas esate jūs. Ar drabužinėje turite svariausią balsą?

– Kadangi esu kapitonas, turiu didesnį balsą nei kiti, bet tai nesuteikia privilegijų. Išėję žaisti visi tampame lygūs. Galbūt daliju daugiau patarimų jaunesniems, tačiau dėl to, kad esu vyresnis. Taip elgiasi visi labiau patyrę krepšininkai. Kita vertus, mes ir patys galime iš jaunesnių pasimokyti tokių krepšinio elementų, kokių nesugebame. Norime būti kaip komanda. Čia nėra išskirtinių, jaunų, senų. Visi kiek galėdami vieni kitiems padedame ir patariame. Stengiamės, kad komandoje nesijaustų skirtumas tarp senų vilkų ir jaunų.

– O seniau tokie skirtumai būdavo?

– Turėdavome ne skirtumų, bet didesnį autoritetą turinčių krepšininkų. Tai nebuvo blogai. Šaras, kaip kažkada Sabonis, pats iš savęs buvo didelis autoritetas. Šie krepšininkai turėdavo tokių savybių, kad kiti žaidėjai į juos norėdavo kreiptis „jūs“. Dabar tokių dalykų nėra. Visi turi lygias teises. Jaunų žaidėjų tikrai nestumdome. Aš visada buvau prieš susiskirstymą tarp „jaunimo“ ir „senimo“. Stengiuosi, kad to nebūtų nė vienoje komandoje. Jauni žaidėjai tikrai nesijaučia kažkuo pažeminami. Jeigu jie yra šioje rinktinėje, vadinasi to verti.

– Kokia ši komanda yra už aikštės ribų?

– Mes nesame geriausi draugai, tačiau susirinkę bendro tikslo rinktinėje kartu praleidžiame daug laiko. Per treniruotes pasitaiko visko. Būna, kad kažkam prasiveržia pyktis, bet apskritai esame jauna, energinga ir draugiška komanda. Dar šiek tiek trūksta tarpusavio supratimo ir susižaidimo, nes visi nori pasirodyti. Jaučiama nedidelė įtampėlė, nes keli žaidėjai turės palikti komandą. Visgi, dar turime labai nedaug laiko ir per jį tikimės viską sudėlioti į vietas.

– Nusipelnęs Lietuvos treneris Vladas Garastas yra pareiškęs, kad šios rinktinės priekinė linija yra viena stipriausių istorijoje. Sutinkate su tokia nuomone?

– Tai galima įrodyti tik žaidžiant. Ar stipriausia? Manau, kad vienas Arvydas Sabonis, palyginus su mumis visais, buvo stipresnis (šypsosi, – Red.). Jonas dar šiek tiek per naujas, kad parodytų visą savo galią, tačiau jis yra labai geras žaidėjas. Kleiza, Motiejūnas ir broliai... Priekinė linija tikrai stipri, o ar stipriausia – pamatysime čempionate.

– Per treniruotes jūs su Jonu Valančiūnu dažniausiai atsiduriate skirtingose komandose. Ar šiemet nuo jo apsiginti yra sunkiau nei praėjusią vasarą?

– Žinoma. Jonas yra pridėjęs ir svorio, ir jėgos, ir įgijęs šiek tiek patirties. Jis nemažai rungtyniavo ir pasitiki savo jėgomis. Jonas yra nesustabdomas žaidėjas, bet jam dar tikrai reikia dirbti ir daug ką patobulinti. Žinant, ką jis galėtų padaryti ir matant jo fizines galimybes bei norą, jis tą įvykdys.

– Sirgaliai tikisi, kad Valančiūnas Slovėnijoje bus komandos lyderis. Kaip manote, ar Jonas jau yra pasirengęs tokiu tapti?

– Nereikia Jono spausti būti lyderiu. Tegul jis atlieka savo darbą ir žaidžia taip, kaip moka. Lyderiu komandoje mes turime Kleizą. Juo tapti galėtų ir Kalnietis. Tai ryškesni žaidėjai, kurie gali valdyti komandą. Vieną dieną lyderiu gali būti jis, kitą – kitas krepšininkas.

– Aistruoliai šiek tiek mažiau pažįsta Donatą Motiejūną. Ar tiesa, kad tai yra daugiausiai dirbantis komandos krepšininkas?

– Galėčiau drąsiai teigti, kad bent jau šioje rinktinėje jis tikrai dirba daugiausiai. Donatas pasilieka po treniruočių ir ateina dar prieš jas. Manau, kad tai jam duos didelės naudos. Dabar jo pozicijoje rungtyniauja Linas Kleiza, kuris jau seniai yra komandos lyderis, todėl Donatui yra šiek tiek sunkiau gauti žaidybinio laiko.

– Per dešimt rinktinėje praleistų metų esate matęs visko. 2004 m. Atėnuose buvote labai arti olimpinio finalo, 2009 m. patyrėte skausmingą nesėkmę Lenkijoje, 2010 m. iškovojote pasaulio čempionato bronzą. Ar palyginęs šiuos čempionatus galite pasakyti, kad nesėkmingus bei sėkmingus pasirodymus galima kažkiek nujausti?

– Iš dalies. Tačiau aš visuomet esu didelis optimistas ir važiuodamas į čempionatus netikiu, kad gali nesisekti. Net jeigu esame praradę nemažai žaidėjų. Aišku, daug kas priklauso nuo kelių pirmųjų rungtynių. Ar jos susiklosto gerai, ar komanda įgyja pasitikėjimo savo jėgomis. Spėlioti visi gudrūs. Aš to daryti nenorėčiau, nors ir turime galingą rinktinę. Norint gerai žaisti neužtenka vien turėti gerų krepšininkų.

– Ar ši rinktinė jums kuo nors primena bronzos medalius 2010 metų pasaulio čempionate iškovojusią komandą?

– Čia turime nemažai tos rinktinės žaidėjų. Bet manau, kad kol kas mums dar trūksta iki tos komandos. Tuomet žaisdami jautėme didesnį malonumą iš vidaus, buvome labiau užsidegę. Dabar einame jo link. Jeigu pavyks tai pasiekti, galime būti dar geresnė komanda nei 2010 metais. Juk daugelis krepšininkų yra labiau subrendę kaip žaidėjai ir yra svarbesni savo komandų lyderiai. Manau, kad tai tik laiko klausimas.

– Ką ši komanda gali nuveikti Slovėnijoje?

– Norėčiau ne spėlioti, o užkopti kuo aukščiau. Netikiu, kad čempionatas mums gali susiklostyti labai prastai, nes turime tikrai labai stiprią sudėtį. O prognozės... Vienos rungtynės gali lemti, ar nueisi į vieną pusę, ar į kitą. Tikiu šia komanda. Proga surinkti visus gerus žaidėjus ir išvengti traumų pasitaiko ne kiekvieną vasarą, todėl reikia ją išnaudoti.