Šiemet Klaipėdos uoste toliau buvo tęsiami gilinimo darbai, apėmę šiaurinę Klaipėdos uosto dalį. Jie buvo atliekami dviem etapais. I etapo metu 0,5 metro buvo gilinamas uosto vidinis laivybos kanalas nuo jūros vartų iki 10 krantinės. 2 km 900 m ilgio uosto laivybos kanalo atkarpa pagilinta nuo 14,5 iki 15 metrų.
Gilinimo darbus Austrijos statybos milžinė "Strabag Wasserbau GmbH" pradėjo šiemet gegužę, o lapkričio 12 d. jau buvo pasirašytas jų baigimo aktas. Per pusmetį ji iškasė apie 260 tūkstančių kubinių metrų grunto. Jis išplukdytas ir nugramzdintas jūroje.
Uosto direkcija dėkinga šiai kompanijai, kad darbus, kiek leido oro sąlygos, atliko laiku: dėjo visas pastangas, mobilizavo techniką, paskutinėmis dienomis dirbo net trys jos ekskavatoriai.
Rangos darbų sutarties vertė - 5 mln. eurų, Uosto direkcija sumokėjo 4,3 mln. eurų - mokama už faktiškai iškastą grunto kiekį. Iš jų daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos (ES) lėšos.
Antras etapas - 1,5 km ilgio laivybos kanalo gilinimas už uosto vartų nuo 15 m iki 15,5 m - dar tebevyksta. Šiems darbams atlikti buvo skelbiamas atskiras konkursas, nes jie nebuvo finansuojami iš ES lėšų. Jį laimėjo belgų bendrovė "Jan DE Nul N.V". Projekto vertė - 1,2 mln. eurų, darbų trukmė - 2 mėnesiai.
Belgų žemkasė už uosto vartų pradėjo dirbti prieš dvi savaites. Esant dabartinėms oro sąlygoms, darbai vyksta sudėtingai. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, tikimasi, kad ir antras darbų etapas bus baigtas dar šiemet ir visa laivybos kanalo atkarpa iki 10 krantinės turės puse metro didesnį gylį. Belgai pasitelkė galingą techniką, tad žemkasės kapitonas tikisi Kalėdas sutikti namie. "Mes visi džiaugsimės, jeigu taip ir bus", - juokavo V. Paukštė.
Pasinaudota palankiomis aplinkybėmis
Galimybė atlikti minėtus uosto gilinimo darbus atsirado todėl, kad Uosto direkcija talkinant partneriams ruošėsi tam iš anksto. UAB "Sweco hidroprojektas" minėtos vidinio laivybos kanalo atkarpos gilinimo techninį projektą parengė keliais mėnesiais anksčiau nei buvo numatyta sutartyje. Operatyviai dirbo ir aplinkosaugininkai, atlikdami poveikio aplinkai vertinimo atranką. To dėka Uosto direkcijai atsirado galimybė kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir prašyti papildomai jai skirti ES lėšų iš 2007-2013 metų laikotarpio. Ministerija turėjo šiokį tokį lėšų fondą, nes ne visos įmonės buvo panaudojusios joms skirtus pinigus, o kai kurios - tiesiog sutaupė.
"Mūsų specialistai, ypač generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, sugebėjo įrodyti, kad uostas pajėgus panaudoti papildomus pinigus ir kad tai jam duos didelės naudos. Mumis patikėjo, tad gilinimo darbai buvo finansuojami ES lėšomis", - sakė Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius. Anot jo, tai sėkmingo bendradarbiavimo su partneriais - Transporto investicijų direkcija ir Susisiekimo ministerija - rezultatas.
Daugiau kaip 3 mln. eurų ES paramą šiems gilinimo darbams Uosto direkcija planavo gauti iš 2014-2020 metų laikotarpio. "Kadangi mes viską padarėme greičiau, gavome šansą pasiimti lėšų iš bendro katilo anksčiau. Sutaupėme pinigų, kuriuos galėsime panaudoti kitiems projektams įgyvendinti. Tiesiog pasinaudojome palankiomis aplinkybėmis", - aiškino V. Paukštė.
Priartėta prie Ventspilio
Iki tol, kol prasidės uoste gilinimo iki 17 metrų darbai, dar praeis penkeri metai. 15 metrų gylis bent dalyje laivybos kanalo jau dabar suteiks Klaipėdos uostui tam tikrą konkurencinį lygiavertiškumą, palyginti su kaimyniniais uostais. Lietuvos uoste atsiras panašios sąlygos gabenti tam tikrų rūšių krovinius gylio atžvilgiu kaip Ventspilio uoste. "Mums tas pusmetris gylio darydavo gana didelę įtaką. Per kurį laiką susidarydavo nemenkų nuostolių - vienas laivas buvo priimamas lyg ir veltui", - sakė V. Paukštė.
Didesnis gylis duos naudos visoms šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje dirbančioms kompanijoms. Planuojama, kad uosto kapitonas dabar nustatytą 13,4 m maksimalią leistiną laivų grimzlę prie tam tikrų krantinių padidins beveik tiek, kiek pagilintas laivybos kanalas.
Be to, šiais metais buvo atlikti dideli ir kanalo, ir krantinių valymo darbai, kuriems išleista apie 4 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą