1993-ieji uostui buvo lemtingi

Juozas Darulis, 16 metų atitarnavęs karo laivyne, 1992-aisiais nusiėmė karininko antpečius ir pradėjo dirbti tuometinėje Susisiekimo ministerijoje.

1995 metais buvo paskirtas Vandens transporto departamento direktoriumi, o pats departamentas perkeltas į Vilnių. J. Darulis rado jau priimtus tris teisės aktus: Vyriausybės nutarimą, kuriuo Lietuva prisijungė prie pagrindinių 7 tarptautinių konvencijų, laivų perregistravimo taisykles ir dokumentą dėl jūrininkų diplomavimo. "Nebuvo jokio nacionalinio jūrinio teisės akto. Su uostu susijusių dokumentų irgi nebuvo. Ėmėme ir rusiškus, ir švediškus, ir vokiškus, ir lenkiškus dokumentus. Vertėme, lietuvinome, taikėme mūsų situacijai. 1992 metais priėmėme pirmąjį uosto veiklą reglamentuojantį teisės aktą - nutarimą dėl Klaipėdos jūrų uosto teisinio statuso. Tai buvo milžiniškas žingsnis, - pasakojo J. Darulis. - Lemtingi uostui buvo 1993-ieji turint omenyje bendro uosto steigimą ir įtvirtinimą."

DOKUMENTAI. Juozas Darulis Vandens transporto departamente dirbo 17 metų ir parengė daugybę dokumentų.

Anot jo, įstatymų juodraščius reikėjo derinti su visomis ministerijomis, teisininkais, lietuvių kalbos specialistais ir tik tada buvo galima teikti Vyriausybei. "Bėgioji po ministerijas, "pramušinėji", bariesi. Dirbti teko neskaičiuojant darbo valandų.

Parašai ranka ir neši spausdinti mašininkėms, kurių ministerijoje buvo tik keturios. Ir saldainių joms nešėme, ir šokoladų, kad greičiau atspausdintų.

Pas mane atvažiuodavo jūrininkai ir sakydavo: "Kaip tu gali su tais popieriais sėdėti dieną naktį." Matyt, man Dievo buvo duota rašyti, tad atlaikiau. Mane vadindavo gimusiu štabo viršininku. Manau, pagrindai buvo padaryti labai geri, tad ir dabar uostas klesti."

"Entuziazmo buvo daugiau nei galimybių"

1992 metais įkurta pirmoji privati jūrų krovinių kompanija "Bega". Pasak Aloyzo Kuzmarskio, kūrimosi laikmetis buvo sudėtingas, dirbta ypatingomis sąlygomis. Tada entuziazmo buvo daugiau nei galimybių.

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos gamyklos toliau gamino cementą, trąšas, bet, užsidarius Rytų rinkoms, reikėjo ieškoti kelių jų eksportui į Vakarus. Cemento, trąšų krovos darbams uostas nebuvo pritaikytas, nebuvo ir sandėlių. Pirmasis "Begos" sandėlis pastatytas 1996 metais.

VERSLAS. Aloyzas Kuzmarskis - pirmos privačios Klaipėdos uoste įsteigtos kompanijos vadovas.

1993 metais Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl specializuotų terminalų kūrimo Klaipėdos uoste. Tais pačiais metais buvo privatizuotas ties bankroto riba balansavęs Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas. Dalis jo teritorijos buvo skirta popieriaus ir kartono gamybai, o kita - uosto plėtrai. Toje dalyje, kur pradėjo kurtis uostas, buvo vienintelė krantinė, prie kurios gylis tebuvo apie 6 m, tad galėjo švartuotis tik "Volgo-Balt" tipo laivai.

Pasak A. Kuzmarskio, siūlyti įstrižai marių statyti pirmą "Begos" pirsą tais laikais buvo labai drąsu. Tačiau tai padėjo efektyviai spręsti reikiamo gylio trūkumo problemą, tad šis sumanymas pasitvirtino.

Veiklos pradžioje itin prastos būklės buvo ir geležinkelio kelias nuo "Draugystės" stoties iki "Begos" - vagonai pakrypdavo ir nuriedėdavo nuo bėgių. Nebuvo savaitės, kad taip nenutiktų.

Pradėjusi darbą pirmoji privati uosto krovos kompanija turėjo vos 3 darbuotojus, vėliau - 12. Šiuo metu kompanijoje dirba per 300 žmonių.

"1995-1996 metais, kai žmonės "Begos" teritorijoje dar dirbo su guminiais batais, nes reikėjo braidyti po purvą, pasakojau apie tai, kad po 10 metų čia bus asfaltuoti keliai, apšvietimas, bus pastatytos ne tik krantinės, sandėliai, atsiras ir vejos su gėlėmis. Tuomet buvau laikomas fantazuotoju. Kai pirmą kartą pas mane apsilankė tuometinis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, informavau, kad už poros metų krausime 1 mln. tonų krovinių. Jis uždėjo man ranką ant peties ir pasakė: "Mielas sūnau Aloyzai, koks tu optimistas", - prisiminimais dalijosi "Begos" vadovas.

1993 m. "Begoje" buvo perkrauta apie 200 tūkst. t krovinių, 1995 m. - apie 700 tūkst., 1997 m. pasiektas ir viršytas milijonas, dabar kraunama daugiau kaip 4 mln. t krovinių.

"Ką mes dabar padarome per dvi savaites, anksčiau darydavome visus metus. Šiandien 60 tūkst. t talpos laivas pakraunamas per 4 dienas, o anksčiau toks krovinių kiekis buvo kraunamas visą mėnesį", - prisiminė A. Kuzmarskis.

"Begos" vadovo manymu, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos įkūrimas 1999 metais buvo labai svarbus žingsnis, prisidėjęs prie uosto augimo. Visi suprato, kad arši vidinė konkurencija nieko gero neduoda, tad kompanijos ėmė ieškoti savo specializacijos.

"Šiandien įvairiose konferencijose mes pristatome Klaipėdos uostą kaip geriausią, perspektyviausią, tvarkingiausią rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Žinote, aš taip ir manau. Jo perspektyva be galo gera", - sakė A. Kuzmarskis.