2020-ųjų kovidiniai dūžiai jūriniuose vandenyse

Lietuvos vartų į pasaulį valdovės - jūrinės bendruomenės - atstovams ji linki naujais metais iš karto griebti jautį už ragų. Nepanikuokime, ir viskas bus gerai: po blogų dalykų visada ateina geri.

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems ir greitai įsižeidžiantiems žmonėms skaityti šitų dalykų nerekomenduoju. Į redakciją ir policiją neskambinkite - nepadės, nes dirba atsainiai, t. y. nuotoliniu būdu.

Sparčiais žingsniais iškeliaujantys 2020-ieji jau baigia savo pokštus ir akibrokštus. Gal Jaučio, galingo gyvūno, metai bus geresni nei mažytės Žiurkės? Nors kartais mažas padarėlis lengviau pralenda pro kai kurias kliūtis, tad negali žinoti. Sakoma, kad Metalinio Jaučio metais reikės sukaupti visą energiją ir gyvybingumą, būti drąsiems šluojant kliūtis savo kelyje. Vargu ar tuo džiaugiasi Vitės bendruomenė, turėdama omenyje "Klasco". Vadinasi, ji kraus dar daugiau, taigi ir dulkins bei triukšmaus irgi smarkiau.

Ateinančiais metais negalima naudotis kitų pagalba. Taigi, mielieji uostininkai, Vyriausybės ir naujojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, gerai nusimanančio apie socialinius reikalus ir nė velnio apie laivinius, dėmesį tiesiog pamirškite, kad ir kaip jie stengtųsi lįsti prie jūsų.

Beje, ateinantieji 2021-ieji - palankus metas laivams ir valtelėms pirkti, reklamai užsisakyti, todėl Kardžuvė kitais metais tikisi sotesnio pašaro.

Metų košmaras - "Zoom"

Sykį Kardžuvei guodėsi vienas senas žvejys: "Dalyvavau viename posėdyje per tą "Zoom" programą. Pasižiūrėjau, kaip aš ir kiti žmonės per ją atrodo, ir pražilau iki paskutinio plauko - tokio siaubo seniai nebuvau matęs. Dabar labiausiai bijau, kad mano Brisius nepasigautų kovido."

Metų gaminys - žvakė

Pinigingoji Uosto direkcija metams baigiantis apdovanojimus semte sėmė savo biurokratinėmis rieškutėmis. Ji labai pragmatiška, taupi ir sumani. Pati visiems dovanojo po kilogramą sveriančią žvakę, todėl nori nenori ir Kalėdas sutiksi su ja, ir Naujuosius metus.

Tikėtina, kad per vieną naktį ji nesudegs. Trys šūviai vienu metu - įsibraus į jūrinės bendruomenės asmeninį gyvenimą, puikiai save pareklamuos kaip didžiausią krovėją Baltijos šalyse, be to, nereikės atskirai rūpintis žvakėmis Kalėdoms ir Naujiesiems metams.

Metų paskenduolė Veronika - KŽVVG

Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė, kuriai anksčiau vadovavo išmanusis ponas Žiogas, pagaliau priėjo liepto galą, kurį jai parodė Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi gausybę pažeidimų. Taip ir būtų buvę tyliai atimti iš Klaipėdos krašto žmonių maždaug 2 milijonai eurų europinių pinigų, jeigu nebūtų įsikišusi miesto Savivaldybė bandydama už ausų ištraukti KŽVVG.

Ne, tai nėra susiję su jos geraširdiškumu - lėmė noras neprarasti regionui veltui siūlomų pinigų. Pirmą kartą toks nutikimas fiksuotas ES pinigų skirstytojų lietuviškoje padangėje, tad reikalas pasirodė esantis labai painus. Ką gali padaryti vienas žmogus, to negali suprasti valstybinių institucijų konsiliumas.

Uostas prarado talentingą buhalterį

Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna visus šiemet pribloškė nusprendęs savo noru pasitraukti iš šiltų pareigų. Žinoma, kitą uosto kapitoną Uosto direkcija suras - jau prasidėjo peštynės dėl šios vietos ir reklaminė kampanija. Tačiau tokio direkcijos laivų sunaudoto kuro kiekio analitiko ir buhalterio nesuras ir su žiburiu. Po to, kai buvęs admirolas Eugenijus Gentvilas sukėlė skandalą dėl neva grobstomo direkcijos laivų kuro, ponas Adomas visus tuos metus nuoširdžiai sekė kiekvieno kuro lašo nutekėjimą.

Metų šiurpnaktis - žalioji banga

Nespėjo uostininkai išdidžiai pakelti galvų besivaikydami krovinių, laivininkai - po sieringumo kiekio mažinimo laivų kure, kaip iš visų pusių pradėjo lįsti koronavirusas. Negana to, dar į Klaipėdos uostą pradėjo ristis žalioji banga. Žvejai persigandę, kad dabartinis žemės ūkio ministras, kažkada buvęs aplinkos ministru, lieps žaliai laivus dažyti, o uostininkai - kad teks kovoti uoste su vėjo malūnais, kurių rengiamasi apsčiai pristatyti ir jūroje, ir krante.

Metų kalbų rėžėjas

Jeigu mieste kokia nors nelaimė ar šventė, kvieskite į visokio plauko auditorijas kreiptis tolimojo plaukiojimo kapitoną Sigitą Šilerį.

Jis vienodai šmaikščiai patars ir kaip kovoti su COVID-19, ir ką daryti gavus jūrininko diplomą, ir kaip nesumaišyti šiaurės su pietumis, ir ką labiau mylėti - jūrą ar moteris.

Šio aštrialiežuvio Kardžuvės draugelio niekas, nė pats Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, iki šiol dar neperkalbėjo.

Metų kvietimas - kavos į Melnragę

Kur tik šiemet nebuvo tolimojo plaukiojimo kapitonas, Jūrų kapitonų asociacijos "zavadyla" Juozas Liepuonius. Kai tik kuriame nors pasaulio taške reikia priimti naują laivą, išbandyti, - jis pirmas gauna užduotį. Galima šimtą reklaminių filmukų sukurti apie mūsų šalį ir nusiųsti į kokį Mauricijų, bet nebus geriau nei gyvo kapitono, neetatinio Lietuvos ambasadoriaus, žodis.

"Kol dar duoda užduočių, reikia vykdyti, vėliau pasiilsėsiu, kai jų nebegausiu", - sako kapitonas ir kviečia Kardžuvę pas save į Melnragę kavos atsigerti. Gudrus žaltys, žino, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje taikomos ir žuvims, kad jos į svečius nevaikšto, todėl ir kviečia.

Metų besmegeniai...

Kad ir kokie protingi vyrai patogiai įsitaisytų valdžios krėsluose, jūrininkai vis tiek bambės, kad jie besmegeniai.

Visa bėda ta, kad postus užėmusieji nežino esą besmegeniai. Sėdi, pučiasi ir pamiršta, kad pašvies saulutė, t. y. ateis kiti rinkimai, ir jie ištirps kartu su visa savo didybe.

Metų aktorius - "Nordwind"

Tikrai ne kiekvienam laivui pasiseka būti pakviestam į operos scena virtusį elingą suvaidint gyvai ne kokį pagalbinį vaidmenį operoje "Skrajojantis olandas", o vos ne pagrindinį - visą savaitę vargšiukas buvo grimuojamas.

Kai jis pasirodė scenoje, sukėlė publikos ovacijas. "Nordwindui" - septynių pėdų po kiliu ir realiame gyvenime.

Metų naras - "Ole Willasen"

Labai retas įvykis, kad Klaipėdoje skęstų laivas prie Danės krantinės. O "Ole Willasen" tai sugebėjo padaryti net du kartus. Kai skendo pirmą kartą, jame buvęs budėtojas lakstė po uostą vienais apatiniais.

Šioje istorijoje labiausiai kaip laivo gelbėtojas pasižymėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas - ir gelbėjo, ir grasino, ir pirštu grūmojo. Tai va, kitais metais laivų savininkams, pasirašantiems sutartį su Savivaldybe dėl laivo stovėjimo prie krantinės, teks įsipareigoti, kad jeigu, neduok Dieve, kas nutiks, savo laivus gelbės patys.

Galite nesibaiminti, trečio skendimo naujametę naktį nebus. Laivas jau remontuojamas "Klaipėdos laivų remonte".

Kiekvieno jūrininko svajonė

Kuris iš jūrininkų nenorėtų štai taip pasitikti Naujuosius metus. Kad žiema būtų panaši į žiemą, kad galėtum stabiliai, be siūbos pasėdėti krante.

Būdamas jūroje, štormų tarsi futbolininkų spardomame laive, kiekvienas jūrininkas svajoja apie štai tokį relaksą krante. Ir kapitonai norėtų nors trumpam laivo tiltelį iškeisti į suoliuką ant jūros kranto. Betrūksta tik kavos puodelio ir laikraščio ar žurnalo rankose.

Kitais metais būkime švaresni

Tie, kurie prieš Naujuosius kaip nors pateksite į pirtį, žiūrėkite, kad nenutiktų taip, kaip vienam vyrukui iš liaudies pamėgtos ir dažnai Naujųjų metų išvakarėse per televiziją rodomos rusų komedijos "Likimo ironija, arba Po pirties", kad nesumaišytumėte savo buto Klaipėdoje su butu Vilniuje. Bet išgarinti 2020-ųjų nuodėmes būtina, kad kitais metai būtume švaresni ir mintimis, ir kūnu.

Metų žvejys - Simonas

Ar galite įsivaizduoti Lietuvos žvejų nusivylimą, kai Seimo narys Gentvilas jaunesnysis tapo ne žemės ūkio, o aplinkos ministru. Jų manymu, jis yra vienintelis žmogus, supratęs, kad žvejams reikia sudaryti sąlygas oriai pasitraukti iš žuvininkystės verslo, kad būtinas kompensacijų mechanizmas.

Netgi tokią Žuvininkystės įstatymo pataisą jis įregistravo Seime. O dabar, matyt, teks trauktis iš verslo, ir be jokių kompensacijų. Simonas, pajutęs ministro valdžios galią, spjaus į žvejų kaip rinkėjų balsus, ir ne tik jų. Dabar visi klaipėdiečiai žaliuos kaip agurkai.

Vietoje Uosto direkcijos sveikinimo

Mielieji jūros broliai, Metalinio Jaučio metus pasitikime ne išsigandę, o su viltimi. Kiekvienas pagalvokime, kuo galėtume prisidėti, kad žiemos būtų žiemomis, kad štormai nevirstų uraganais. Nei Lietuvos, nei ES valdžia to nesugebės padaryti. Tik visi mes kartu esame jėga.

NEŽINIA. Kardžuvė nelabai nusimano apie gyvūnų pasaulį. Jai atrodo, kad čia stumbras, bet jeigu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Artūras Kozlovskis mano, kad tai jautis, - tebūnie.

Visada būna pirmas kartas

Šiemet "Vakarų ekspresas" tyliai atšventė 30 metų jubiliejų. Kardžuvė už jį jaunesnė tik porą trejetą metelių.

Per visą savo egzistenciją ji nėra gavusi nė vienos dovanos ar sulaukusi nors trupučio dėmesio.

O šiemet - bac: po Kalėdų eglute rado dovaną, ir ne bet kokią, o vardinę, kaip kokia policininkė ar karininkė.

Bučiuoju. KARDŽUVĖ