5 tūkstančių jūrininkų likimas Lietuvos Vyriausybės rankose

Aliarmas

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos manymu, problemą, jog, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pabrangę jos jūrininkai neteks darbo, galima išspręsti. Tačiau be Lietuvos Vyriausybės pagalbos nieko nebus galima padaryti. Būtinas problemos sprendimas vyriausybiniu lygiu. Prie derybų stalo pirmiausia turėtų sėsti atitinkamos Lietuvos ir Norvegijos ministerijos, kadangi labai Lietuvos jūrininkų dirba Norvegijos laivuose. Dvišalio valstybių susitarimo pakaktų sprendžiant šią problemą.

ES direktyva

Dalykas tas, kad Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos direktyva 1408/71 reikalauja vienodo ES šalių piliečių socialinio draudimo, numato vienodas teises visiems ES gyventojams. Todėl Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos jūrininkus reikės apdrausti pagal tokią socialinio draudimo sistemą, kokia yra toje šalyje, kurioje jis dirba.

Iš viso ES ir Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) šalių laivuose dirba apie 5 tūkstančiai Lietuvos jūrininkų. LJS žiniomis, nemažai Lietuvos jūrininkų dirba Olandijos laivuose, tačiau daugiausia - apie 3 tūkstančiai jų - dirba Norvegijos tarptautinio registro laivuose. Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau ji yra EEB narė. Rugsėjo mėnesį Baltijos šalių komiteto posėdyje dalyvavę Norvegijos laivų savininkų asociacijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, jog gali kilti problema įdarbinant šalių, stojančių į ES, Lietuvos Latvijos, Estijos, Lenkijos jūrininkus laivuose, priklausančiuose ES ar EEB šalims.

Beje, su kai kuriais Lietuvos jūrininkais jau kontraktai pasirašomi tik iki kitų metų gegužės 1 d., kai kurie jūrininkai jau yra gavę įspėjimus, kad vėlesniam laikui kontraktai nebus pasirašomi.

Taigi didžioji dalis Lietuvos jūrininkų Norvegijoje prarastų darbą. Iškiltų didžiulė socialinė problemą, kuria reikėtų spręsti Lietuvos valstybei. Neretai jūrininkų žmonos nedirba, tad nemažai šeimų Lietuvoje netektų pragyvenimo šaltinio.

Yra sunerimusios ir Lietuvos "kruingo" kompanijos, kurių yra apie 30. Jos gali taip pat netekti darbo.

Norvegijoje pabrangtų 20 proc.

Jeigu jūrininkas iš kitos šalies ateitų dirbti į Lietuvos laivyną, tai laivo savininkas už jį sumokėtų "Sodrai" 31 proc. jo atlyginimo, ir dar 3 proc. jis turėtų susimokėti pats.

Norvegijos įstatymai taikomi jūrininkams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Norvegijoje laivo savininkas turi mokėti 14,1 proc. nuo visos atlyginimo sumos socialiniam draudimui, 3,3 proc. - jūrininkų pensijų fondui ir maždaug 10000 Norvegijos kronų per metus už jūrininką užimtumo fondui. Jūrininkai Norvegijos nacionaliniam draudimui turi mokėti 7,8 proc. visų atlyginimų sumos ir 600 Norvegijos kronų už jūrininką per mėnesį jūrininkų pensijų fondui.

Norvegijoje jūrininko ir jį drausti turinčio laivo savininko papildomos išlaidos sudarytų apie 30 proc. Taigi Norvegijos laivo savininkui jūrininkas pabrangtų apie 20 proc. Jis pabrangtų ir kitose ES šalyse tam tikru procentu atsižvelgiant į tai, kokia ten yra nacionalinė socialinio draudimo sistema. Todėl ES šalių laivų savininkams būtų patogiau samdyti jūrininkus iš trečios šalies, pavyzdžiui, iš Rusijos ar Ukrainos, nes nereikėtų už jų jūrininkus mokėti socialinio pensinio draudimo. Šių šalių jūrininkai patys turi draustis savo šalyje.

Ir Lietuvoje jūrininkai, dirbantys užsienio šalyse, dabar draudžiasi savanoriškai, tai yra jiems netaikomas privalomas pensinis draudimas.

Bandoma spręsti problemą

LJS susirašinėja tiek su Norvegijos laivų savininkais, tiek su Norvegijos profsąjungomis. Susitikta ir su Lietuvoje jūrininkus įdarbinančių agentūrų asociacijos atstovais.

LJS atstovai buvo susitikę su Seimo nariais Vaclovu Stankevičiumi, Česlovu Juršėnu. Praeitą penktadienį jie buvo susitikę su Susisiekimo ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi.

Išeitis - derybos

Minėta ES direktyva (17 jos straipsnis) numato galimybę dviems ar daugiau šalių narių arba šių valstybių kompetentingoms įstaigoms susitarti tarpusavyje ir padaryti išimtis atskiriems darbuotojams ar darbuotojų grupėms.

Taigi bendru šalių susitarimu gali būti nustatytos ES direktyvos 13 ir 16 straipsnių, numatančių jūrininkų darbo ES/EEB šalių laivuose, socialinio draudimo reikalavimus, nuostatų išimtis.

P. Bekėžos manymu, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai turėtų užmegzti kontaktą su Norvegijos socialinės apsaugos ministerija ir bandyti spręsti šį klausimą.

Lietuvos jūrininkai prieš išvažiuodami dirbti į Norvegijos tarptautinio registro laivus galėtų susimokėti Lietuvoje privalomą pensinį draudimą. Esant tokiam dvišaliam susitarimui Norvegijos laivų savininkai būtų atleisti nuo tų papildomų išlaidų, susijusių su jūrininkų draudimu, kurį jie sumokėtų Lietuvoje, tad Lietuvos jūrininkai galėtų ir toliau dirbti Norvegijos laivuose.

Norvegai suinteresuoti

LJS rengia raštą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuriuo ragins ministerijos atstovus sėsti prie derybų stalo, kad Lietuvos jūrininkai neliktų be darbo.

Jeigu jie netektų darbo, tektų jiems mokėti socialines pašalpas. Tiek daug jūrininkų iš karto įdarbinti laivuose, plaukiojančiuose su vadinamąja patogia vėliava, būtų gana sunku.

P. Bekėžos teigimu, Norvegijos laivų savininkų asociacija yra suinteresuota, kad Lietuvos jūrininkai dirbtų Norvegijos laivuose, nes jie vertinami kaip geri ir patikimi specialistai. Norvegai pasiryžę atvykti į Lietuvą ir konsultuoti Lietuvos ministerijų atstovus apie tai, kokios sąlygos yra sudaromos jūrininkams Norvegijos laivuose.

Rengiamas raštas ir susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui siekiant jį supažindinti su Lietuvos jūrininkams iškilusia grėsme ir galimybe ją spręsti. P. Bekėžos teigimu, bus kreipiamasi tiesiai į ministrą, kad problemos sprendimas neįstrigtų biurokratų rankose, nes laikas nelaukia.

Jeigu bus būtinybė, bus kreiptasi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Europos komitetą prie Lietuvos Vyriausybės.

Galbūt vėliau būtų tikslinga versti derybas ir su Olandija ar Vokietija.

Dalia BIKAUSKAITĖ