Aistmarių nerija - buvęs tabu užsieniečiams

Svetur

Nors į Rusijos Federacijos Baltijsko uostą, kuriame yra karinio jūrų laivyno bazė, ir Aistmarių neriją norintiems patekti užsieniečiams ir dabar reikia gauti specialius leidimus, tačiau Baltijsko sritis jau nebėra uždrausta zona. Vietiniai gyventojai tiki, kad ateityje nebereikės ir specialių leidimų.

Pradėtas įgyvendinti tarptautinis TACIS programos projektas, kurio tikslas - apleistus pramonės objektus Kaliningrade, Baltijske ir Klaipėdoje pritaikyti vandens turizmui. Baltijske toks objektas - apleistas buvęs vokiečių hidroplanų uostas, esantis šiaurinėje Aistmarių nerijos dalyje.

Vasario pabaigoje Kaliningrade vykusioje konferencijoje buvo pristatytas šis tarptautinis projektas, o konferencijoje dalyvavusiai Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė apsilankyti Baltijske ir Aistmarių nerijoje (Baltijskaja Kosa). Rusijos piliečiams įvažiavimas į šią teritoriją yra gerokai supaprastintas, tačiau Aistmarių neriją, pasak kelionės organizatorių, netgi nedaugelis kaliningradiečių yra aplankę.

Baltijskas - pasiruošęs gynybai

Senasis Baltijsko miesto pavadinimas - Pilau. Nuo jo iki Kaliningrado yra apie 30 km. Baltijsko apskrityje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, o pačiame Baltijske - apie 30 tūkstančių. Nuo senų laikų Baltijske gyveno eiliniai jūreiviai, o karininkai - Kaliningrade.

Šis molas ir prie jo esanti nemaža teritorija priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijai

Dabar mieste didžiulė nedarbo problema. Jame tebėra ir karinių laivų bazė, tiesa, ne tokia didelė kaip anksčiau. Sargybiniai kateriai gali išplaukti į jūrą ar įlanką per 3 minutes. Dar iki šiol visas Baltijsko miestas tebėra pasirengęs gynybai. Pasak čia gyvenančių žmonių, tik neseniai Baltijsko gyventojai pradėjo suprasti, kad šis miestas nėra jų laikina gyvenamoji vieta. Todėl miestas pradėjo gražėti.

Į Aistmarių neriją keltas kelia nemokamai ir plaukia tik nustatytomis valandomis ir kai leidžia oro sąlygos. Jis priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijai. Kai keltas neplaukia, žmonės keliami kariniais kateriais. Kai oro sąlygos netinkamos - Aistmarių nerijos vaikai neina į mokyklą.

Beje, į Baltijską jau atplaukia ir kruiziniai laivai dviem dienom. Keleiviai susodinami į autobusus ir išvežami.

Pajūris nusėtas gintarais

Rusijos teritorijos Aistmarių nerija yra maždaug 30 km ilgio, pati plačiausia vieta - 1,5 km, pati siauriausia - šiek tiek daugiau kaip 700 m. Ji labai primena mūsų Smiltynę. Srovių ir vėjo kryptys tokios, kad čia tiek iš jūros, tiek iš įlankos pusės labai švarūs pliažai ir vanduo. Beje, ties Aistmarių nerija yra pati šilčiausia Baltijos jūros vieta.

Nemaža teritorija, kurioje galima ilsėtis, tačiau poilsiautojų čia labai mažai tebūna. Beje, jūros pakrantė, ant kurios stovi forto liekanos, visa nusėta gintaro gabalėliais. Jie guli ir ant didelių akmenų, net nereikia pasilenkti juos renkant. Čia pasijunti tarsi susidūręs akis į akį su laukine gamta.

Paminklas prie jūros vartų Aistmarių nerijoje carienei Jekaterinai II dar oficialiai neatidengtas. Laukiama, kol Rusijos prezidentas V. Putinas turės laisvo laiko

Manoma, jog taip yra todėl, kad apie šią vietovę žmonės mažai žino, nes kariškiai iš nerijos išsikėlė tik prieš kelerius metus. Teritorija atrodo esanti gana apleista ir reikalaujanti nemažai investicijų. Čia daug apgriuvusių pastatų. Sakoma, jog čia yra brangiausiai Rusijoje kainuojanti žemė.

Gyventojai renka šaltalankius

Aistmarių nerijoje gyvena 750 žmonių, skaičiuojant pensininkus ir vaikus. Darbinio amžiaus žmonių - apie 400. Daugiau kaip pusė jų dirba Baltijske ir Kaliningrado srities miestuose. Jie važiuoja į darbą 30 km. Apie 90 žmonių dirba municipalinėse ir federalinėse įmonėse, daugiausia - gyventojų aprūpinimo sferoje. Beje, čia auga nemažai šaltalankių, kurių uogas surenka vietiniai gyventojai ir parduoda.

Čia yra pradinė bei vaikų ir jaunimo sporto mokykla. Sporto mokyklos pastatas buvo faktiškai sugriautas: nebebuvo langų ir stogo. Jis atstatytas naudojant municipalines, privačias ir visuomenines lėšas.

Tarp vadinamųjų federalinių įstaigų - girininkija, vaikų darželis, priklausantis Gynybos ministerijai. Aistmarių nerijoje yra įsikūrusios ir kelios privačios firmos, užsiimančios prekyba bei turizmu. Yra ir medicinos punktas, kuriame dirba tik felčeris, gydytojo nėra. Kaip sako vietiniai gyventojai, jeigu čia bus ką gydyti, atsiras ir daktaras.

Okeanologijos instituto bazė

Po truputį Aistmarių nerijoje pradedama investuoti į infrastruktūrą. Jau yra dvi įstaigos, kuriose galima papietauti, pernakvoti. Į pastato, kuriame įsikūrė parduotuvė, mini viešbutis, valgykla, atstatymą investavo privatus asmuo. Kavinė pirse naujai pastatyta taip pat privataus investuotojo lėšomis.

Okeanologijos institutas čia turi savo mokslinę bazę. Jis užsiima monitoringu, hidrostatistika, atlieka vandens, atmosferos taršos tyrimus. Jo pastatas yra visiškai atrestauruotas. Poilsiautojai jame gali išsinuomoti kambarį mokėdami po 10 dolerių už parą.

Varžo Gynybos ministerija

Paklaustas, kodėl investuotojai neskuba ateiti į šį puikų kraštą, regioninio visuomeninio turizmo kūrimo ir plėtojimo fondo "Baltijskaja kosa", įsteigto vietinių gyventojų iniciatyva, valdybos pirmininkas Igoris Kozlovas atsakė: "Investuotojai neskuba todėl, kad dar nėra sureguliuoti žemės priklausomybės klausimai. Didžioji žemės dalis priklauso federalinėms struktūroms, tai yra Gynybos ministerijai, Gamtos išteklių ministerijai ir dalis Transporto ministerijai. Municipalitetui priklauso tik 23 ha žemės. Tai yra tiesioginės investicijos yra galimos tik municipalitetui priklausančioje dalyje, o joje gyvena 750 žmonių. Investuotojai laukia, kol bus suderinti municipaliteto ir federalinių struktūrų tarpusavio santykiai, kad būtų galima pradėti investuoti ir statyti".

Ilgą laiką niekas nenorėjo investuoti į apgriuvusius vokiečių hidroplanų uosto angarus, nes žemės prie jų priklauso tik vienas metras. Norint prieiti prie vandens reikia gauti Gynybos ministerijos leidimą.

I. Kozlovo teigimu, jokių apribojimų užsienio investuotojams čia nėra. Jie turi lygiai tokias pačias teises investuoti kaip ir Rusijos piliečiai. Pasak jo, jau sprendžiamas ir leidimų sistemos, pagal kurią užsieniečiai gali patekti į Baltijską ir Aistmarių neriją, klausimas. Tikimasi, kad ji bus panaikinta. Bus ribojamas patekimas tik į tą dalį, kurioje bazuojasi karo laivai. O visa kita teritorija bus atvira.

Tarptautinis buriavimo centras

Ina Krikun - buvusi Kaliningrado srities buriavimo sporto federacijos prezidentė 1996 -1997, kai buvo rengiamos garsios regatos "Gintarinės Rusijos burės". Beje, ji vienintelė moteris Rusijos buriavimo sporto istorijoje ėjusi buriavimo federacijos prezidentės pareigas. Dabar šiai federacijai vadovauja Anatolijus Lebedevas.

I. Krikun teigimu, žuvies pramonės kompanija "Morskaja zvezda" ("Jūrų žvaigždė") jau įsigijo 5 angarus, esančius Aistmarių nerijos hidroplanų uosto rajone. "Morskaja zvezda" - gana didelis Kaliningrado srities žuvininkystės kompleksas. Ji planuoja čia statyti tarptautinį buriavimo centrą. Jame bus vystomas ir vaikų buriavimo sportas, jachtų bei katerių turizmas.

Tokia programa yra patvirtina valstybiniu Kaliningrado srities turizmo ir rekreacinės veiklos vystymo įstatymu, kuris buvo priimtas 2003 m.

Pirmiausia čia planuojama atlikti angarų rekonstrukcijos darbus, pastatyti pirsus. Geresnės vietos nei hidroplanų uostas visoje artimiausioje pakrantėje buriavimo centrui nėra. Šis uostas uždengtas nuo vakarų ir šiaurės vakarų vėjo gali tapti patogiausiu ir geriausiai apsaugotu jachtų uostu.

Šiemet planuojama pradėti pirmo angaro, kuris yra geriausiai išsilaikęs, remonto darbus, kad jame būtų galima įkurdinti vaikų sekciją. Jame turėtų būti įrengtos mokomosios klasės iš lengvųjų konstrukcijų. Kol kas mokykla veiks tik vasaros sezono metu.

"Morskaja zvezda" jau investavo 7 milijonus dolerių. Tai pirminis indėlis. Aprėpti viso komplekso statybos darbų viena žuvies pramonės kompanija nepajėgi, tad ji ieško partnerių plėtojant šią veiklą.

Dar vienas, šeštasis, angaras liko nenupirktas, nes jis priklauso Gynybos misterijai. 5 angarus "Morskaja zvezda" nusipirko tada, kai Gynybos ministerija atsisakė jų kaip savo nuosavybės, dalyvaudama paskelbtame aukcione.

Dalia BIKAUSKAITĖ