Sekmadienį Klaipėdoje finišavo jau 36-oji Kuršių marių regata. Joje dalyvavo ir garbingą antrą vietą savo klasėje užėmė klaipėdiečių jachta "Suominis".
Nors po varžybų jachtos kapitonas Rimas Dargis braukė nuovargio prakaitą ir gailėjosi per plauką išslydusios pergalės, tačiau teigė, jog nė už ką negalėtų atsisakyti mėgstamiausio savo užsiėmimo. Dėl jo nuo mažens buriuojantis R. Dargis sutiktų paaukoti net darbą.
Įgulą vadina koziriu
"Antra vieta - nieko gero, - ilsėdamasis krante šalia savo jachtos sakė "Suominio" kapitonas. - Šiame sporte yra tik viena vieta ir visi jos nori".
Paskutiniojo - penktojo etapo metu buriuotojams beveik visą distanciją teko plaukti prieš vėją. Šis etapas pareikalavo labai daug jėgų ir ištvermės.
Pasak R. Dargio, kol buvo vėjas, tarp jachtų vyko labai įnirtinga kova, tačiau paryčiais vėjas nurimo ir varžybų tempas sulėtėjo. Aplenkti priešininkus praktiškai nebebuvo galimybės.
Vienu didžiausiu koziriu prieš kitus regatos dalyvius R. Dargis vadina savo jachtos įgulą. Kartu su ja kapitonas varžybose dalyvauja jau apie penkiolika metų.
"Pasiimdavau juos į regatą dar vaikus, visko mokiau ir po truputį užsiauginau. Su jais plaukti lengva. Dabar vienas kitą suprantame iš pusės žodžio, ir, manau, esam labai tvirta įgula", - sakė nuo trylikos metų aistra buriavimui užsikrėtęs jachtos kapitonas.
Šia aistra jis užkrėtė ir savo sūnų, kuris jį tradiciškai lydi kiekvienoje regatoje.
R. Dargis gailisi, kad pastaruoju metu ištrūkti iš darbų ir skirti laiko plaukiojimui jachta yra vis mažiau. Per metus jis buriuoja vos kelias savaites.
Kapitonas, plaunantis denį
Įprasta, kad plaukiojančių vyrų krante visuomet laukia moterys. Jachtos kapitonas, paklaustas, kaip į jo pomėgį reaguoja žmona, šypsodamasis ištaria, jog tai yra problema.
Tačiau, pasak R. Dargio, ji niekada nebandė atimti iš savo vyro šio malonumo.
"Mėginau ir medžioti, bet greitai atvėsau. O prie buriavimo visada sugrįžtu. Ir šįkart abejojau, ar plaukti, bet paskutinę dieną nusprendžiau, kad vis dėlto plauksiu", - "Vakarų ekspresui" pasakojo R. Dargis.
Buriavimas yra jo hobis. Tačiau kadangi jis buriuoja daugiau nei keturiasdešimt metų, tai būtų galima drąsiai vadinti ir gyvenimo būdu.
Jachtą kapitonas lygina su tikrais namais. Nors jos denį dažniausiai plauna kiti įgulos nariai, kapitonas teigia nesikratantis tokio darbo.
"Kai turi savo jachtą, ji tampa namais - kaip susitvarkysi, taip turėsi. O kapitono pareiga - ne tik vadovauti, bet ir denį kartais nuvalyti, ir unitazą", - sakė R. Dargis ir su šypsena prasitarė, kad per varžybas visus nešvarumus nuo denio nuplauna bangos.
Plaukė aplink pasaulį
"Buriavimas padeda pamiršti darbą, vadinasi, jachtų varžybas galima pavadinti atostogomis", - į klausimą, ar galima daug jėgų ir atsidavimo reikalaujantį sportą pavadinti savotišku poilsiu, atsakė "Suominio" kapitonas.
Šalia jo sėdintis draugas, taip pat buriuotojas Steponas Kudzevičius, dar pridėjo: "Jei darbas trukdo buriavimui, reikia mesti darbą. Arba atvirkščiai".
Abu vyrai draugiškai sutarė, kad dėl savo hobio išdrįstų net ilgesniam laikui pamiršti kasdienius rūpesčius. Kartą taip ir buvo padarę.
Prieš vienuolika metų R. Dargis ir S. Kudzevičius buvo įgulos, jachta "Lietuva" plaukusios aplink pasaulį, nariai. Kelionėje jie užtruko vienerius metus, vieną mėnesį ir vieną savaitę.
Šis žygis buvo pirmasis Lietuvos burinių laivų istorijoje ir nors po to, kai keliautojai grįžo namo, praėjo dešimtmetis, jie teigia vis dar turį ką prisiminti ir apie ką pasišnekėti.
Tąkart lietuviai ryžosi dalyvauti daugiau nei 500 jachtų tarptautinėje regatoje "Columbus".
"Kelionėje buvo visko - ir liūdėjom ir džiaugėmės", - pasakojo S. Kudzevičius. Pasak jo, jūromis ir vandenynais keliavę buriuotojai labai pasiilgdavo Lietuvoje likusių artimųjų. Kartais tarp pačių komandos narių atsirasdavo trintis, tačiau buriuotojų pykčiai trunka neilgai ir netrukus jie vėl būna geriausi draugai.
Padovanojo centimetrą paplūdimio
Tarptautinės regatos metu lietuvių jachtos įgulos nariai suspėjo ne tik varžytis, bet ir kitų narių tarpe populiarinti savąją kultūrą. S. Kudzevičius ir R. Dargis su entuziazmu pasakojo istoriją apie čekams virtus cepelinus.
"Laukėme jų jachtos Puerto Riko saloje, Karibų jūroje ir nusprendėm paruošti staigmeną - išvirti cepelinų. Žmonių buvo daug, o trintuvės neturėjom. Netrukus vienas buriuotojas mums pasiūlė savo išradimą - konservų dėžutę su išbadytom skylėm. Pritarkavom pilną kibirą bulvių", - juokėsi S. Kudzevičius.
Vienas čekų jachtos įgulos narių buvo žurnalistas, tad grįžęs apie šį draugišką lietuvių gestą parašė straipsnį ir... už tai gavo pylos nuo Čekijos Užsienio reikalų ministro.
Ministrą papiktino straipsnyje minima detalė, jog jachtoje "Lietuva" buvo įkurta "Česko-Litevska" respublika.
Draugiškus lietuvių ir čekų santykius šildė ir nemenki pažadai - S. Kudzevičius neturintiems pajūrio čekams "padovanojo" vieną centimetrą Lietuvai priklausančios Baltijos jūros.
"Cepelinus valgėm ir Kuršių marių regatos metu. Tik ne pačių virtus, o užsakytus. Ryte pasiėmėm, įvyniojom į miegmaišį ir praėjus dviem trečdaliams distancijos jie dar buvo šilti", - sakė R. Dargis, pridurdamas, kad buriuotojams dažniausiai nelieka laiko pavalgyti. Kelionių metu jiems įprastai tenka pasitenkinti konservais, dešra ir duona. Beje, po kelionės aplink pasaulį jis neteko penkiolikos kilogramų. S. Kudzevičius - dešimt.
Svarbiausia - ramybė ir vėjas
Anot buriuotojų, svarbiausia šiuo sportu užsiimančių žmonių savybė yra ramybė - visur ir visada.
Tie, kurie yra linkę panikuoti, paprastai niekada nepatenka į rimtose varžybose dalyvaujančias įgulas.
R. Dargis teigia, kad baimės saugikliai veikia kiekvieno buriuotojo viduje. "Nebijo tik kvailiai, nes jie nieko nežino ir nesupranta. O kai žinai, tam pasiruoši morališkai. Be to, reikia užsidėti gelbėjimosi liemenę", - sakė kapitonas.
Pasak jo, jei vandenyne per audrą buriuojantis žmogus į vandenį įkrenta be liemenės, kad jis bus rastas, yra vienas šansas iš šimto.
Kelionėje "Lietuvos" įgulai teko kovoti net prieš dešimties metrų bangas.
O ką buriuotojai daro, kai jūroje štilis?
"Jei nėra vėjo, reikia tyliai pašvilpauti. Jei tai nepadeda - kasyti stiebo apačią. Jei ir tai nepadeda - mušti jungą", - šmaikštavo didelę buriavimo patirtį sukaupęs S. Kudzevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą