Karolis Navrockis: Lenkijai laikas žengti branduolinės valstybės keliu

„Mes esame prie pat konflikto ribos“

Interviu Lenkijos televizijai prezidentas pabrėžė, kad šalis nebegali ignoruoti tiesioginės grėsmės, kylančios iš Rytų. Pasak K. Navrockio, Lenkija yra valstybė, esanti tiesioginėje ginkluoto konflikto kaimynystėje, todėl privalo ieškoti maksimalių saugumo garantijų.

„Aš esu didelis Lenkijos prisijungimo prie branduolinio projekto šalininkas. 

Mes žinome, kokį požiūrį agresyvi, imperinė Rusijos Federacija turi į Lenkiją“, – teigė šalies vadovas.

Nors prezidentas nesukonkretino, ar Lenkija ketina pati kurti branduolinį užtaisą, ar sieks glaudesnio bendradarbiavimo per NATO „Nuclear Sharing“ programą, jis davė aiškų signalą: Varšuva turi veikti kryptingai, kad pradėtų darbus šioje srityje.

Tarptautinė teisė ir kintantis pasaulis

Klausiamas apie branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kurią Lenkija yra pasirašiusi, K. Navrockis išliko diplomatiškas, tačiau ryžtingas. 

Jis pabrėžė, kad šalis laikysis tarptautinės teisės, tačiau kartu pridūrė, jog būtina ieškoti būdų, kaip stiprinti gynybinį potencialą šiandieninėmis aplinkybėmis.

Šis pareiškimas nuskambėjo itin pavojingame geopolitiniame fone:

START III sutarties pabaiga: 2026 m. vasario 5 d. oficialiai nustojo galioti paskutinė JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginių ginklų ribojimo. Pirmą kartą per 50 metų dvi didžiausios branduolinės valstybės liko be teisiškai privalomų apribojimų savo arsenalams.

Visuomenės nuotaikos: Tyrimai rodo, kad Vakarų gyventojai Trečiojo pasaulinio karo grėsmę laiko realia, tačiau vis dar vangiai sutinka su gynybos biudžetų didinimu per mokesčių prizmę.

Lenkijos prezidento žodžiai žymi istorinį lūžį Varšuvos retorikoje, rodantį, kad Vidurio ir Rytų Europa nebetiki diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti ilgalaikę taiką su Rusija.

Šaltinis: Bloomberg