Apie Kruizinių laivų terminalą - be patoso.

Iškilmingo kruizinių ir karinių laivų krantinės atidarymo progą spaudoje buvo paskelbta daug iš esmės teisingos informacijos apie naująjį terminalą, jo statybos ir prasidėjusios eksploatacijos faktus bei skaičius.
Pasitaikė publikacijose ir netikslumų, bet tada nesinorėjo pakilų šventinį jausmą trikdyti pedantiškais tikslinimais. Dabar, kai juostelė jau perkirpta, laikas ne tik operatoriaus vardu viešai padėkoti Vyriausybei, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD), miesto Savivaldybei, statybininkams, visiems mokesčių mokėtojams už gražią krantinę (tą malonią pareigą dabar ir atlieku), bet ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos nežymius netikslumus.

Ne tiek atplaukia

Nuolat skelbiama, kiek kruizinių laivų šiemet atplauks į Klaipėdą, tačiau skaičiai pateikiami skirtingi. Vieni teigia, kad šiemet bus 36 laivų apsilankymai, kiti - kad 43.
Iš tikrųjų, į naująjį Kruizinių laivų terminalą laivai, pagal mūsų turimas paraiškas, šiemet atplauks 32 kartus. Tai nėra mažai. Prieš devynerius metus, 1994 metais, į Klaipėdą buvo atplaukę tik 29 kruiziniai laivai (pagal Savivaldybės leidinį "Klaipėda skaičiais").
Taigi progresas akivaizdus, tačiau rašyti, jog esą "džiugu, kad Klaipėda jau gali lygintis su Ryga", būtų dar šiek tiek per anksti. Mūsų žiniomis, į Rygą kruiziniai laivai šiemet užsuks 66 kartus, į Taliną - per 200 kartų.
Be to, laivas laivui nelygus. Į Taliną užsuka ir kruiziniai laivai su daugiau kaip 2000 keleivių. Į Klaipėdą šiemet neatplaukė ir neatplauks nė vienas laivas, galintis plukdyti bent 1000 žmonių.
Nemažą besisvečiuojančio Klaipėdoje kruizinio laivyno dalį sudaro laivai, pagal talpą artimi didelėms komercinėms jachtoms. Ištikimiausias terminalo lankytojas (7 vizitai per sezoną) "Sun Bay" kartu su įgula gali gabenti (nebūtinai, suprantama, gabena) 180 žmonių, "Hanseatic" - 280.
Todėl labai teisingai KVJUD vadovas Sigitas Dobilinskas dienraščiuose publikuotame pasveikinime klaipėdiečiams Jūros šventės proga jūrinio turizmo suklestėjimą mieste nukėlė į būsimąjį laiką, informuodamas, kad "didingi jūrų laineriai švartuosis..." ir t.t., ir pan. Nes esamajame laike nei "didingumų", nei "laineringumų" terminale nematyti.
Ir taip yra dėl paprastų ir lengvai suprantamų priežasčių. Šiuo metu uosto rinkliavos kruiziniams laivams Klaipėdoje - didelės, miesto turistinis potencialas - kuklus. Ko čia masiškai plaukti? Pasižiūrėti rekonstruotos prieplaukos? Bet juk suremontavę miesto autobusų stotį nesitikime, kad vien dėl to atvykstančių į miestą keleivių skaičius padvigubės.

Ne tiek kainavo

Pastarąją savaitę miesto ir šalies dienraščiuose buvo paskelbti pranešimai, kiek kainavo kruizinių ir karinių laivų terminalo statyba. Skelbta, kad terminalas kainavo 22 milijonus, 24,5 milijono, per 26 milijonus, 30 milijonų litų...
Nurodant jau atliktų darbų kainą, priimta apsistoti ties vienu kuriuo skaičiumi, net jei jis ne visus idealiai tenkina. Tas skaičius yra 26,8 milijono litų - tokia suma yra pasirašytame baigtų statybų vertės akte. Iš tos sumos KVJUD skyrė 15,5 milijono, Krašto apsaugos ministerija - 10 milijonų, AB "Klaipėdos laivų remontas" - 1,3 milijono litų.
Apsidžiaugčiau, jei laikraščiai dar parašytų, kad institucijos skyrė nors ir daug, bet iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų, privati bendrovė - nors ir mažai, bet iš savo kišenės. Tad, skelbiant apie "dovaną miestui", lyg ir teisinga būtų paminėti ir kuklų savanorišką finansinį operatoriaus indėlį

Ne tiems raudoti

Pasikalbėję tik su uosto direkcijos specialistais apie terminalo statybos peripetijas, žurnalistai skaitytojams kartais praneša, jog "tik nedaugelis žino, kiek pastangų, kiek jėgų ir nervų kainavo, kol buvo pastatyta ši krantinė", "kokį didžiulį, paprasta akimi nematomą darbą teko atlikti KVJU direkcijos specialistams, žino tik jie patys".
Na jau, šiek tiek, manyčiau, apie tai žino ne tik jie patys, bet ir plačioji visuomenė. Per porą metų tapo įprasta, kad, kelintą kartą įstrigus statyboms, direkcijos vadovai kviečia žurnalistus, praneša apie tą savo didžiulį, bet paprasta akimi nematomą darbą ir "paskiria" kaltąjį dėl statybos vilkinimo.
Demonstruoti tomis progomis ir minėti nervai, pastangos bei jėgos, tad apie direkcijos statybines kančias ir pareiginį stanginimąsi mieste žino tikrai daugelis.
Mano nuomone, terminalas būtų pastatytas greičiau, jeigu KVJUD personalas būtų parodęs būtinus administracinius gebėjimus ir sprendęs iškilusias problemas ne politinėmis priemonėmis ar per laikraščius, o darbo tvarka.
Terminalo operatoriui naujoji krantinė rūpėjo ne vien dėl jos politinės ir visuomeninės reikšmės, bet ir kaip būsimam naudotojui. Investuodama į statybą ir savo pačios pinigus, AB "Klaipėdos laivų remontas" tikrai nebuvo suinteresuota įšaldyti savo lėšas. Bendrovė siekė, kad terminalas būtų statomas greitai, bet civilizuotai, todėl reikliai dalyvavo kiekviename statybos etape. Diskusijos su tokiu sudėtingu partneriu kaip KVJUD, be abejo, bendrovės vadovams taip pat kainavo ir pastangų, ir nervų, tačiau apsieita be viešų vaitojimų.
Patirtis parodė, kad tokia santūri, bet principinga būsimojo terminalo operatoriaus pozicija buvo vienintelė konstruktyvi: dabar naujoji krantinė tikrai gali gerai atlikti skirtą funkciją. Tačiau, deja, tokio reiklumo neparodė Klaipėdos miesto valdžia.
Turėdama galimybes taip pat elgtis "blogai", ji elgėsi "gerai" ir nereikalavo iš direkcijos, kad ši naujojoje krantinėje įrengtų turėklus, kad terminalas taptų saugus besilankantiems klaipėdiečiams.
Darbiniuose ginčuose Savivaldybė dažniausiai palaikydavo KVJUD poziciją. Merijos tikrai negalima kaltinti, kad tai ji tampiusi direkcijos specialistų nervus, bet dėl tokio jos "gerumo" pralaimėjo pirmiausia klaipėdiečiai, gavę dovanų pavojingą vaikščioti inžinerinį statinį.
Pastaroji bėda, beje, nėra nepataisoma. Jeigu miesto valdžia rimtai paprašytų KVJUD pasirūpinti viešai lankomų jos inžinerinių įrenginių saugumu, tikiu, galėsime net vaikus be baimės leisti ir į kruizinių laivų terminalą, ir į naująjį žvejų uostą, ir ant šiaurinio molo.