Aukso vertės mityba: ką iš tiesų valgo olimpiečiai ir kodėl jų taisyklės tinka ne visiems?

Ekstremalus šaltis, didelis aukštis ir varginančios treniruotės reikalauja milžiniškų energijos atsargų.

1. Angliavandeniai – pagrindinis variklis

Jei baltymai yra statybinė medžiaga, tai angliavandeniai – olimpiečių „degalai“. Pavyzdžiui, biatlonininkas per varžybas gali sudeginti iki 7000 kalorijų.

Norma: Intensyviai sportuojantiems rekomenduojama suvartoti 6–12 g angliavandenių vienam kūno kilogramui.

Kodėl tai svarbu? 

Organizmas angliavandenius paverčia glikogenu. Išsekus šioms atsargoms, ištinka „bonk“ būsena – raumenys nustoja dirbti, o smegenys aptemsta. 

Sportininkai energiją palaiko vartodami avižas, bulves, vaisius, o varžybų metu – specialius gelius ar net saldainius.

2. Baltymai ir riebalai – statyba ir atsistatymas

Nors angliavandeniai dominuoja, baltymai užima svarbią antrąją vietą (sidabro medalį):

Baltymai: Reikalingi raumenų regeneracijai (rekomenduojama 1,2–2 g/kg kūno svorio).

Riebalai: Padeda įsisavinti vitaminus (K, D) ir suteikia sotumo jausmą.

3. Slaptieji ginklai: vitaminai ir kofeinas

Be makroelementų, olimpiečiams gyvybiškai svarbūs mikroelementai, padedantys kovoti su žiemos iššūkiais:

4. Individualumas ir psichologija

Nėra vienos „stebuklingos“ dietos. Mitybos planai priklauso nuo kultūros, skonio ir asmeninių įpročių.

Pažįstami skoniai: Kanados sportininkai pusryčiams renkasi avižas su klevų sirupu, nes tai suteikia namų jaukumo ir ramybės.

Saugumas: Prieš varžybas griežtai draudžiama bandyti naujus produktus, kad būtų išvengta virškinimo trakto problemų.

Šaltinis: Scientific American / Claire Cameron