Apleistus pramonės objektus - vandens turizmo reikmėms

Projektai

Įgyvendinamas tarptautinis Klaipėdos, Kaliningrado ir Baltijsko projektas

Vasario 26 d. Kaliningrade, Pasaulinio vandenyno muziejuje, vykusioje konferencijoje buvo pristatytas tarptautinis TACIS programos projektas, kurio tikslas - apleistus pramonės objektus Kaliningrade, Baltijske ir Klaipėdoje pritaikyti vandens turizmui.

Projektas pradėtas šių metų sausio 1 d. ir bus baigtas po pusantrų metų - 2005-aisiais. Tai pernai Klaipėdos ir Kaliningrado srities institucijų paruoštos tarptautinių vidaus vandens kelių iš Klaipėdos per Kaliningrado sritį studijos tęsinys.

Dabartinis projektas jau numato konkrečius darbus, kad vidaus vandens kelių maršrutas galėtų pradėti pilnakraujį gyvenimą. Klaipėdoje tai būtų nuskendusių laivų kapinių regeneracijos projektas, Kaliningrado srityje - buvę smėlio karjerai, vadinamieji Žydrieji ežerai, Baltijske - apleistas vokiečių hidroplanų uostas, esantis šiaurinėje Aistmarių nerijos dalyje.

Projekto koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Oginskas sako, jog infrastruktūra vandens turizmui tiek Lietuvoje, tiek Kaliningrado srityje yra pagrindas dabartiniams ir būsimiems turizmo maršrutams. Kaliningrado merijos Tarptautinių ryšių valdybos atstovas Vladislavas Andrejevas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo projektu Kaliningrado srityje pradėta kurti vandens turizmo sistema ir svarbu pasinaudoti Skandinavijos šalių ir Lietuvos sukaupta vandens turizmo plėtros patirtimi.

Kaliningradas turės jachtų uostą

Pasaulinio vandenyno muziejus, įsikūręs ant Priegliaus kranto Kaliningrado centre, ketina statyti jachtų uostą rekonstravus apleistą upės krantinės ruožą šalia muziejaus teritorijos. Norima, kad Priegliaus upe į Kaliningradą galėtų atplaukti nedideli buriniai laivai ir kateriai. Pastačius uostą numatytoje vietoje Kaliningrade - prie dviejų aukštų tilto (viršutinis aukštas skirtas geležinkeliui, apatinis - autotransportui) - čia galėtų atplaukti tik jachtos, kurių stiebai ne aukštesni kaip 20 m. Dėl techninių kliūčių yra sudėtinga pakelti tiltą ir tai gana brangiai kainuoja. Beje, vokiečių laikais šis tiltas buvo pasukamas ir čia švartavosi jachtos ir maži laiveliai. Tada Kionigsberge (Kaliningrade) buvo keli jachtklubai. Dabar jie jau seniai yra persikėlę į Vokietiją.

Kaliningradiečiai, kitais metais švęsiantys savo miesto 750-ąsias metines, norėtų mieste priimti jachtas. Pasaulinio vandenyno muziejaus, dalyvaujančio šiame projekte, direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Šutkino teigimu, jachtos netrukdytų praplaukti laivams, kurių Priegliaus upe dabar plaukia nedaug. Pasak jo, jeigu virš dviejų aukštų tilto einantys aukštos įtampos elektros laidai būtų pakeisti kabelinėmis linijomis, galėtų praplaukti jachtos, kurių stiebų aukštis - 27 m.

Jachtų uosto statyba kainuos labai brangiai ir vienas Pasaulinio vandenyno muziejus nepajėgs to padaryti, tad, pasak A. Šutkino, muziejus būtų dėkingas, jeigu prie šio projekto prisidėtų verslininkai. Jau yra norinčių dalyvauti įrengiant įrenginius krante, tad ketinama skelbti konkursą.

Architektai konkrečių programų neturi

Kaliningradiečiai norėtų bendradarbiauti vandens turizmo srityje ir su Lenkija, ir su Lietuva, ir su Švedija. Kaliningrado miesto savivaldybės Architektūros ir miesto statybos valdybos atstovai supažindino konferencijos dalyvius su tuo, kas numatoma ar jau statoma Kaliningrade. Šio miesto architektai turi minčių ir dėl vandens turizmo plėtojimo, tačiau konkrečios programos dar nėra parengtos.

2000 m. Kaliningrade buvo įregistruota 80 turizmo agentūrų. Jaučiamas didžiulis turistų susidomėjimas šiuo miestu ir sritimi. Tad kaliningradiečiai, artėjant 750-osioms miesto metinėms, stengiasi jį padaryti turistams dar patrauklesnį. Šiuo metu statoma Petro Didžiojo krantinė, žvejų kaimelis, artimiausiu metu planuojama restauruoti centrinio soboro pastatą, atkurti I. Kanto biblioteką. Jau paskelbtas konkursas dėl centrinės Kaliningrado miesto dalies atstatymo. Kaliningrado architektai tikina, kad jų miestas greitai jau turės kuo sudominti turistus. Beje, Pribrežnyj miestelyje yra numatyta įrengti sportinį kompleksą su viešbučiais.

Norima pramoninės paskirties sandėlius, esančius geroje vietoje, prie vandens, panaudoti kitiems tikslams, įrengti kavines, restoranus, pasinaudoti Hamburgo, Londono uostų patirtimi šioje srityje.

Žydrieji ežerai

Kaliningrado merijos Jaunimo skyriaus viršininkas Igoris Šlykovas kalbėjo apie vaikų buriavimo sporto mokyklos ir jachtų uosto vystymą prie Žydrųjų ežerų. Juose labai švarus vanduo. Viename jų netgi veisiami upėtakiai. Be kita ko, ten ideali vieta vandens sportui.

Šiuo metu padėtis ten nėra gera, iškyla nemažai problemų. Pavyzdžiui, labai prastas kelias, vedantis į mokyklą. Planų, ką būtų galima įkurti šioje geografiškai labai patogioje vietoje, daug. Galvojama ir apie vandens taksi, ir povandeninio plaukiojimo, ir burlenčių sporto vystymą.

Į Baltijską - tik su leidimu

Baltijsko srities administracijos vadovo pavaduotojas planavimo ir užsienio reikalams Viktoras Košelevas pristatė jachtų uosto Aistmarių nerijoje planus. Pasak jo, reikėtų ištirti uosto statybos ekonomines prielaidas. Beje, šiame uoste galėtų būti įkurtas ir pasienio kontrolės į Kaliningradą ir Baltijską punktas. V. Košelevas sakė, jog vandens turizmo srityje Baltijskas bendradarbiauja su Lenkijos uostais. Lenkijos mažieji uosteliai Aistmarėse per sąsiaurį ties Baltijsku turi vienintelį patogų išėjimą į jūrą.

Beje, Baltijskas jau priima įvairias jachtas. Netgi 1992 m. į Baltijską buvo atplaukę 50 jachtų iš 8 užsienio šalių. Čia organizuojamos regatos, pavyzdžiui, Baltijsko laivyno vado taurei laimėti. Baltijsko sritis jau nebėra uždrausta zona. Ją jau gali lankyti užsienio turistai, tačiau jiems reikia specialaus leidimo. "Šis miestas yra uždaras užsienio piliečiams, tačiau tai nėra neįveikiama kliūtis. Reikia gauti specialius leidimus, sprendžiamas klausimas, kaip šią teritoriją padaryti laisviau prieinama užsienio turistams. Norėtume, kad pas mus galėtų prisiglausti ir jachtos, patekusios į štormus. Apskritai Baltijskaja Kosa planuojama įkurti aukščiausios klasės tarptautinį jachtų uostą",- "Vakarų ekspresui" sakė V. Košelevas.

Paklaustas, ko reikia jachtai, norinčiai užsukti į Baltijską, V. Košelevas atsakė: "Pageidautina, kad iš pradžių būtų kreipiamasi į apskrities administraciją. Mes, gavę būtinus duomenis, paruošime leidimą. Tada jachta gali atplaukti į specialų punktą, pasižymėti, ir problemų nekyla. Jau netgi į karo uostą Baltijske atplaukia užsienio karo laivai, tai ką jau bekalbėti apie paprastą jachtą".

Incidentai su pasieniečiais

Vykusioje konferencijoje kalbėta ir apie tai, kad užsieniečiai vis dėlto patiria incidentų susidurdami su rusų pasieniečiais. Kaliningrado srities biuriavimo sporto federacijos viceprezidentas Igoris Bagrovas pateikė pavyzdį, kad vienas švedas, atplaukęs į Baltijską, buvęs areštuotas ir nubaustas 500 rublių bauda, nors yra įrodymų, kad buriuotojas bandė susisiekti su pasieniečiais, tačiau šie patys jį pražiopsojo. Pasak I. Bagrovo, dar tebėra opi problema bandant keisti seniai susiformavusį pasieniečių požiūrį į užsienio turistus.

Konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos miesto vicemeras Vidmantas Plečkaitis patikino, kad norinčiųjų plaukti į Kaliningrado ir Baltijsko sritis buriuotojų yra nemažai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad trukdo įvairūs draudimai. Pasak jo, kol draudimų problema nebus išspręsta, geri projektai tiesiog dūlės stalčiuose.

Išsamiau apie tarptautinio projekto objektus, galinčius sudominti vandens turistus, skaitykite kituose "Vakarų ekspreso" numeriuose.

Dalia BIKAUSKAITĖ