Aplinkosaugininkai ir žuvininkai nesutaria dėl žvejybos kontrolės

Po to, kai rašėme

Naujo Žuvininkystės įstatymo dalį, susijusią su žvejybos kontrole Baltijos jūroje ir priekrantėje, vienaip supranta aplinkosaugininkai, kitaip - žuvininkai. Ir vieni, ir kiti teigia, jog jie kontroliuoja žvejybą jūroje.

O žvejai piktinasi, jog, grįžę iš jūros, Klaipėdos uoste yra tikrinami du kartus. Kopgalyje juos pasitinka aplinkosaugininkai, o žvejų uostelyje - Žuvininkystės departamento Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus inspektoriai.

Neprivalo kontroliuoti

Paprašytas pakomentuoti žuvininkų ir aplinkosaugininkų nesutarimą žvejybos kontrolės jūroje klausimu, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sakė: "Žuvininkystės įstatymas suteikė mums teisę atlikti kontrolę jūroje ir priekrantėje. Tačiau dar prieš jį priimant vienas Seimo narys pasipiktino tuo, kad aplinkos apsaugos inspektoriai negalės lipti į žvejybos laivą ir jo tikrinti. Mes sakėme, jog tokios teisės iš jų neatimame, jeigu jiems įdomu, tegu tikrina. Manau, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas tuo naudodamasis dabar visiems aiškina, kad aplinkosaugininkai kaip kontroliavo žvejybą jūroje, taip ir kontroliuos toliau. Tačiau jie to daryti neprivalo".

V. Petkaus teigimu, nuo š. m. gegužės 1 d., kai buvo priimtas įstatymas, Klaipėdos žvejybos kontrolės skyrius perėmė iš aplinkosaugininkų leidimų žvejoti, žvejybos žurnalų išdavimą. Tačiau vasarą buvo pereinamasis laikotarpis. Žemės ūkio ministerija kontrolei Baltijos jūroje ir priekrantėje atlikti neturėjo kadrų, nebuvo parengti poįstatyminiai aktai. Iki šiol nepakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, pagal kurį Žemės ūkio ministerijos darbuotojai neturi įgaliojimų surašyti protokolus, bausti. Rudenį skyriaus inspektoriams buvo išduoti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimai. Jie gali surašyti protokolus, bet turi juos nešti į Aplinkos apsaugos departamentą.

Gavo tik žurnalus

Pasak V. Petkaus, K. Šiliauskas neteisus sakydamas, kad iš Aplinkos apsaugos departamento žuvininkai paėmė etatus, materialines vertybes. Iš aplinkosaugininkų į Klaipėdos žvejybos kontrolės skyrių atėjo dirbti trys žmonės - Vacys Skaržinskas, Germanas Dobriakovas ir Irina Jakovleva, tačiau jų etatai, t. y. pinigai, liko Aplinkos apsaugos departamentui. Šešis etatus Klaipėdos skyriui skyrė Lietuvos finansų ministerija. Šiuo metu jame dirba 4 inspektoriai, tačiau bus priimti dar du, nes reikės vykdyti Vyriausybės nutarimą dėl žuvų pardavimo kontrolės.

V. Petkus tikina, jog iš Aplinkos apsaugos departamento negauta ir jokių materialinių vertybių, išskyrus perduotus žvejybos žurnalus.

Rodo iniciatyvą

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, Klaipėdos žvejybos kontrolės skyrius atlieka kontrolę vadovaudamasis Europos Sąjungos reglamentais. Kiekvienas laivas, grįždamas iš Baltijos jūros, prieš dvi valandas privalo pranešti skyriaus inspektoriui, kada atplauks į žvejų uostelį, kad šis galėtų jį pasitikti. Beje, inspektoriai budi ištisą parą.

Paklaustas, o kodėl ir aplinkosaugininkai žvejus tikrina Kopgalyje, V. Petkus atsakė, jog, galimas daiktas, naudodamiesi įstatyme parašytu teiginiu, kad jie turi teisę tikrinti, rodo iniciatyvą. "Atsakomybė už visą kontrolę jūroje dabar tenka Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriui",- sako Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas.

Žuvininkai, turėdami omenyje aplinkos ministro Arūno Kundroto šių metų rugsėjo 8 d. įsakymą "Dėl kai kurių Aplinkos ministerijos bei aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios", mano, kad ministras panaikino žvejybos kontrolės taisykles todėl, kad jos aplinkosaugininkams nebereikalingos.

Ruošiasi plaukti į jūrą

Šiemet Žuvininkystės departamentas susitarė su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis, kad jų laivai, plaukdami į jūrą, paims ir žuvininkų inspektorius. Bus bendradarbiaujama ir su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine. V. Petkus sako, jog šie metai yra pereinamasis laikotarpis, tad iškyla įvairių sunkumų. Stengiamasi iki Naujųjų metų baigti tvarkyti visus dokumentus, kad kitais metais būtų galima pradėti realiai kontroliuoti. Pavasarį ketinama pirkti nedidelį laivą, skirtą žvejybos kontrolei priekrantėje. Kontrolė jūroje bus atliekama tai pačiai ministerijai priklausančio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos mokslinių tyrimų laivu "Darius".

V. Petkus teigia, jog Klaipėdos žvejybos kontrolės skyrius yra pasirengęs vykdyti įstatymą ir atlikti kontrolę jūroje. Nors šiemet į jūrą inspektoriai dar neplaukė, tačiau, pasak jo, didelės tragedijos nėra, nes laivai tikrinami uoste. O ką žvejai veikia jūroje, anot pavaduotojo, inspektoriai mato laivų stebėjimo sistemos pagalba.

"Dabar kontrolė vykdoma techninėmis priemonėmis. Dar šiemet ketiname plaukti į jūrą, kai tik nurims štorminis vėjas. Netiesa, kad nekontroliuojame žvejybos jūroje. Kontroliuojame techninėmis priemonėmis ir žinome, kur koks laivas yra ir ką veikia",- sako V. Petkus.

Reidų Kopgalyje nerengia

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas: "Mes laikomės tokios pozicijos - per daug nelendame į uostelį. Tačiau jame turime interesų. Reikia kontroliuoti ne tik žvejybą, bet ir taršą. Jeigu mūsų inspektorius įlipa į laivą, jis gali kontroliuoti ir vieną, ir kitą dalyką".

Agentūros vedėjas tikina, kad dubliuotų žvejų patikrinimų pastaruoju metu daug nebuvo. Aplinkosaugininkai kartais pasirenka laivus, kurie jiems kelia įtarimų, ir juos grįžtančius pasitinka Kopgalyje. R. Šatkauskas teigia, kad tai būna tik pavieniai atvejai, o nuolatiniai reidai Kopgalyje nerengiami.

R. Šatkauskas sako, jog aplinkos ministras A. Kundrotas atšaukė tik vieną savo įsakymą dėl žvejybos taisyklių Baltijos jūros ekonominėje zonoje, o žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklės yra paliktos galioti. Be to, galioja tarptautiniai nutarimai, susiję su žvejyba, kurių laikosi visos Europos Bendrijos valstybės. "Žuvininkystės įstatymas nurodo, kad mes privalome vykdyti žvejybos Baltijos jūroje kontrolę. Jeigu mes to nedarysime, Žemės ūkio ministerija to nepadarys, nes jie neturi kuo plaukti į jūrą, neturi laivų",- sako R. Šatkauskas.

Aplinkos apsaugos departamentas dabar turi vieną jūrinį laivą "Kaperis". Anksčiau turėjo du, tačiau abu jie vienu metu į jūrą niekada neplaukdavo. Laivas "Viktorija" neseniai nurašytas ir parduotas aukcione, nes buvo pastatytas 1960 metais.

R. Šatkauskas teigia, kad jūroje žvejai yra ir bus kontroliuojami aplinkosaugininkų. Per šiuos metus pastarieji jau yra surašę apie 70-80 protokolų ir nubaudę žvejus verslininkus, žvejojančius jūroje. Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus inspektoriai, pasak vedėjo, praėjusią savaitę surašė tik vieną protokolą nuo to laiko, kai pradėjo kontroliuoti žvejybą. "Kas, kad jie sako, jog kontroliuoja žvejybą jūroje. Rezultatų kol kas nematyti",- sako agentūros vedėjas.

Efektyviausia kontrolė jūroje

Vacys Skaržinskas, jau 25 metus dirbantis žvejybos kontrolės srityje, sako, jog jis ir vyr. inspektorius Germanas Dobriakovas išėjo iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros ir įsidarbino Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriuje savo noru. Paklaustas, kodėl pakeitė darbovietę, atsakė: "Tai kad žvejybos kontrolę jūroje perdavė Žemės ūkio ministerijai. Mano jau ne tas amžius, kad galėčiau po pelkes lakstyti".

V. Skaržinskas mano, jog efektyviausia žvejybos kontrolė yra jūroje. Į uostą žvejai jau grįžta panaikinę visus pažeidimų pėdsakus. Jūros aplinkos apsaugos agentūra kontroliuoti žvejybos jūroje labai gerai, pasak jo, negali. Laivas "Kaperis" pernai jūroje, ekonominėje zonoje, tebuvo tik 8 dienas, priekrantę kontroliavo tik apie 10 kartų, dar gal 10 kartų į jūrą kontroliuoti žvejybos aplinkosaugininkai plaukė su Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivais. "Kaperis" naudoja labai daug kuro, todėl į jūrą dažnai plaukti negali. Švedų dovanotas kateris "Viktorija" į jūrą plaukdavo dažniau, nes jis greitaeigis, mažiau naudoja kuro ir per parą gali visą ekonominę zoną aplėkti. V. Skaržinsko manymu, tai buvo dar geras darbinis kateris, galėjęs kuo puikiausiai tarnauti.

V. Skaržinsko teigimu, per metus verslininkams, žvejojantiems Baltijos jūroje, agentūros inspektoriai surašo apie 60 protokolų.

Dalia BIKAUSKAITĖ