Aplinkosaugininkai mano, kad Laivų eismo tarnyba vykdo ūkinę veiklą

Uoste

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos pastatas su bokštu, planuojamas statyti Kopgalyje, prie pasieniečių posto, aplinkosaugininkų įvardyjamas kaip "galimas vizualinės taršos objektas, galintis sukelti gyventojų nepasitenkinimą".
    Šiuo metu Laivų eismo tarnybos (LET) iškėlimo į Kopgalį procesas stringa todėl, kad Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas reikalauja atlikti šio objekto statybos poveikio aplinkai vertinimą, prilygindamas LET veiklą ūkinei veiklai, tarsi jos bokštas būtų toks ūkio subjektas kaip, pavyzdžiui, padangų deginimo ar cheminių medžiagų gamykla.

LET bokštas yra svarbiausias objektas, užtikrinantis saugią laivybą, kartu ir viso Lietuvos pajūrio gamtos apsaugą. LET operatoriai neužsiima krovos ar laivų švartavimo darbais. Kokią grėsmę gali kelti toks objektas? Turint omenyje žmonių nepasitenkinimą, galima pasistengti pastatyti tokį objektą, kad jie juo grožėtųsi. Matyt, ne čia šuo pakastas.

Kodėl dvejus metus niekaip nerandama šios problemos sprendimo, vyksta tik pasikeitimas įvairiais raštais, galima tik spėlioti. Viena iš versijų - tiesiog neatsižvelgta į darbo uoste specifiką, todėl ir keliami reikalavimai LET bokštui kaip gamyklai. Kita - kas galėtų paneigti, kad Kopgalyje, toje vietoje, kuri iš 8 variantų, yra vienintelė tinkama vieta LET bokštui, nenumatoma kokio kito komercinio objekto statyba.

Daugės didelių laivų

Apie tai, kad LET teks iškelti iš pastato su bokštu, dabar esančio AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje, jau kalbėta prieš ketverius metus, kai ši bendrovė nusprendė statyti kupolinius sandėlius. Atsidūręs intensyvioje krovos zonoje LET bokštas negali normaliai dirbti. Be kita ko, šis bokštas trukdo ir krovos kompanijai, ji norėtų jį nugriauti.

Beje, 3-iojoje krantinėje, netoli dabartinio LET bokšto, AB "Krovinių terminalas" statomos didžiulės metalinės talpos. Galintys atsirasti jų atspindžiai apsunkintų LET radijo lokatorių darbą. Netolimoje ateityje į Malkų įlanką remontuotis pradės plaukti "Panamax" tipo laiviai. Ko gero, rugsėjo pradžioje iki 13 m bus baigtas gilinti laivybos kanalas iki jūrų krovinių kompanijos "Bega", tad didesni laivai pradės plaukti ir į "Begą". Akivaizdu, kad didelių gabaritų laivų skaičius Klaipėdos uoste didės. Todėl tokia formali aplinkosaugininkų pozicija yra nesuprantama.

Apie naują bokštą

Naujas LET pastatas Kopgalyje būtų bokštinio tipo statinys. Jo viršutinėje dalyje, esančioje maždaug 25-30 metų aukštyje, būtų patalpa, skirta operatoriams, vizualiai ir radiolokacinių įrenginių pagalba kontroliuojantiems ir reguliuojantiems visų tipų laivų eismą.

Kopgalyje antena bus iškelta virš medžių. Į jūrą ryšio niekas netrukdo ir netrukdys. Įplaukos kanalas iki molų bus puikiausiai matomas, nuo molų į pietinę pusę praktiškai bus matoma visa uosto akvatorija. Iš Kopgalio stebėti Būtingės laivybos kanalą nebūtų jokių trikdžių. Be to, reikia atsižvelgti ir į perspektyvą, jog ateityje gali būti statomas giliavandenis uostas Melnragėje. Turint LET bokštą Kopgalyje, uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, tikrai nereikės statyti antro bokšto giliavandeniui uostui.

Bokšte suktųsi tik radijo lokatoriaus antena, kuri niekam netrukdytų. Uosto kapitono V. Lukoševičiaus teigimu, šiais laikais jau naudojama tokia aparatūra, kuri nieko nespinduliuoja į aplinką ir nedaro jokio poveikio žmogaus sveikatai.

Direkcija išnagrinėjo bokšto statybos kitose vietose galimybes. Prieita prie išvados, kad iš aštuonių galimų bokšto statybos vietų tinkamiausia radiolokacinio matomumo požiūriu yra Kopgalis. Prieš mėnesį į Klaipėdą atvykę Vokietijos kompanijos "Atlas Electronic" radijo lokacinės aparatūros specialistai pritarė Uosto direkcijos nuomonei, jog, galvojant ir apie uosto perspektyvą, ši vieta tinkamiausia.

Reikalavimai buvo vykdomi

2002 metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba leido rengti teritorijos nuo Lietuvos jūrų muziejaus iki pietinio molo Smiltynėje detalųjį planą. Tačiau Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas atsisakė išduoti sąlygas detaliajam planui rengti, tad projektavimo darbai nebuvo pradėti. Tais pačiais metais Susisiekimo ministerija kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama išduoti tas sąlygas.

2003 metų pradžioje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareikalavo atlikti poveikio aplinkai vertinimą kraštovaizdžio apsaugos aspektu, kitaip sakant, norėta įsitikinti, ar tas bokštas negadins vaizdo Kopgalyje.

Uosto direkcijos užsakymu Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras atliko tokią studiją. Ji buvo pateikta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Ši iš esmės bokšto statybai neprieštaravo. 2003 metų vasarą pasiūlyta skelbti architektūrinį konkursą. Norėta įsitikinti, kaip tas bokštas atrodys. Konkursas buvo paskelbtas, maketas parodytas. Šiemet vasario mėnesį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pranešė, jog iš esmės tokio bokšto statybai neprieštarauja.

Uosto direkcija jau padarė tai, kas iš jos buvo reikalaujama. Tačiau ratas apsisuko per dvejus metus ir vėl viskas prasidėjo iš pradžių. Šiemet kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tai reiškia, kad toms procedūroms atlikti prireiks dar mažų mažiausiai pusės metų. Be to, nežinia, kokia bus išvada. Nėra jokios garantijos, kad, ieškant priekabių, ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą nebus pasakyta, kad objektas yra netinkamas, nes, pavyzdžiui, yra aukštesnis už visas pušis.

Bokštas planuotas dar 1994-aisiais

Atlikti poveikio aplinkai vertinimą reikalaujama motyvuojant tuo, kad LET užsiims ūkine veikla. Objektas statomas Kuršių nerijoje, kuri įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Jis esąs galimas vizualinės taršos objektas, nederantis vaizdingame ir vertingame kraštovaizdyje, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę. Be to, bokštinio tipo statinys Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje gali sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Vadovaujantis tokia logika, galima sakyti, kad ir delfinariumas, ir pasienio postas, ir Žuvininkystės mokslinio tyrimo institutas užsiima ūkine veikla ir nėra aukštos architektūrinės kultūros pastatai.

Beje, dar gerokai prieš tai, kai Uosto direkcijai prireikė iškelti LET bokštą į Kopgalį, t. y. 1994 metais parengtame Smiltynės detaliajame plane toje pačioje vietoje, kurioje ketinama statyti LET bokštą, buvo numatyta vieta apžvalgos bokštui. Tada bokštinis statinys nebuvo vertinamas kaip vizualinės taršos objektas.

Uosto kapitono manymu, galima patenkinti ir miestiečių poreikius įrengus vieną bokštą. Tai yra būtų galima LET bokšte įrengti patalpas, į kurias žmonės pasikėlę liftu galėtų grožėtis uosto vaizdais iš viršaus. Žinoma, reikėtų įrengti atskirą įėjimą, kad nebūtų trukdomas operatorių darbas.

Beje, šiuo metu net į dabartinį LET bokštą keliami uosto svečiai pasigrožėti vaizdu iš 27 m aukščio. Jie senu liftu keliami po tris, vaizdžiai tariant, grūdami į tarnybines operatorių patalpas.

Būtinas šviesolaidis

Būtų galima išspręsti ir dar vieną - šviesolaidžio problemą Smiltynėje. Jis reikalingas ir AB "Lietuvos telekomui", kuri ruošiasi aukštos įtampos liniją tiesti prie Kiaulės nugaros salos. Uosto direkcija galėtų kooperuotis su ja. Šviesolaidžiu suinteresuotos ir Karinės jūrų pajėgos, ir Pakrančių apsaugos rinktinė. Taigi būtų galima papiginti LET įkūrimą Kopgalyje, kuris, kaip manoma, galėtų kainuoti apie 5 mln. Lt.

Ryšys ir informacijos perdavimas yra pagrindų pagrindas LET tarnybos veiklai. Yra manančių, jog galbūt būtų galima pasitenkinti radijo reliniu ryšiu. Pastaruoju metu jis yra gerokai atpigęs. Tačiau tam, uosto kapitono teigimu, reikėtų turėti du aukštus bokštus. Šalia dabartinio uosto kapitono tarnybos pastato jau yra 62 m aukščio vedlinės bokštas, tad tokio reikėtų ir kitoje pusėje. Priešingu atveju, plaukiant dideliam tanklaiviui, kurio kaminas yra 40 m aukštyje, atsiras ryšio trikdžiai, vėl iškils problema. Uosto kapitono teigimu, patikimą ryšį gali užtikrinti tik šviesolaidis, nutiestas į Smiltynę.

Kai buvo statomos 3-4 krantinės, buvo siūloma nutiesti šviesolaidį, tačiau tai padaryta nebuvo. Dabar nebevertėtų ardyti šių krantinių dangą. 2 krantinėje nėra ištisos dangos. Čia krantas vietomis apsaugotas tik akmenimis, kuriuos galima pakelti, atvesti kabelį iki tos vietos, paskui paleisti jį po vandeniu ir išvesti į kitoje pusėje marių esantį irgi nesutvirtintą krantą.

V. Lukoševičiaus teigimu, tam, kad naujasis LET bokštas Kopgalyje turėtų reikiamą ryšį, gautų būtiną informaciją, būtina nutiesti kabelį Kuršių marių dugne. Tai būtų vienintelis ir patikimiausias dalykas. Radijo relinis ryšys nebus toks patikimas. Jeigu tarp dviejų bokštų, stovinčių priešinguose krantuose ir radijo signalų pagalba perduodančių informaciją kas nors sušmėžuos ar jų aukštis bus nepakankamas, tuojau pat atsiras trikdžiai.

Bandoma spręsti problemą

Birželio 8 d. Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės išvažiuojamajame posėdyje Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas ministrams pristatė LET iškėlimo į Kopgalį problemą. Mat, siekiant užtikrinti saugią laivybą uoste, labai svarbu, jog šios problemos sprendimas nebūtų atidėtas dar kokiems metams.

Jam pavyko įtikinti aplinkos ministrą Arūną Kundortą, kad šis klausimas yra ypatingos svarbos. Jis paprašė klausimo esmę referuoti Vilniuje, Aplinkos ministerijoje.

Jeigu aplinkos ministras atsižvelgtų į objekto specifiką ir nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo, naujas bokštas galėtų atsirasti gal net per metus. Priešingu atveju problemos sprendimas užsitęstų dar kokius dvejus metus.

Dalia BIKAUSKAITĖ