Ar Europos žuvininkystės išsaugojimo planas duos rezultatų?

Remiantis EK siūlymais, žvejams nebebus leista į jūrą išmesti sugautų nepageidaujamų žuvų. Visas sugautas žuvis jie privalės iškrauti į krantą. Neverslinė žuvis bus naudojama pašarų ar naminių gyvūnų maisto gamybai.

Siūlymuose taip pat numatyta žuvininkystės valdymą grįsti ilgalaikiais tikslais ir geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, laikantis ES tarptautinių įsipareigojimų nustatyti tokias žvejybos kvotas, kad iki 2015 m. visi žuvų ištekliai vėl būtų žvejojami neviršijant tausaus lygio. Keliami teisingi tikslai, deja, EK nenurodo būdų, kaip tai ketinama užtikrinti.

"Siūlymuose nėra jokių nuostatų, kaip ketinama užtikrinti, kad nustatant kvotas bus atsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Turint omenyje, kad ES ministrai ne kartą nustatė leistinus sugauti žuvies kiekius neatsižvelgę į rekomendacijas, tokia nuostata turėtų būti aiškiai apibrėžta reglamente. Tikimės, kad taip ir bus padaryta“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Skeptiškai vertinamas ir pagrindinis siūlymas šiuo metu ES vandenyse žvejojančioms įmonėms suteikti individualias perleidžiamas žvejybos teises. Tokios žvejybos teisės galiotų 15 metų, veiklos vykdytojai jas galėtų išnuomoti arba parduoti kitiems tos pačios veiklos vykdytojams. Valstybės narės galės sukurti tokių teisių rezervą ir imti už jas mokestį. Priekrantės žvejams, kurių laivai iki 12 metrų ir kurie gaudo tinklais, ūdomis ar gaudyklėmis, ši išteklių privatizavimo schema nebus privaloma.

"Tai yra žuvų išteklių privatizavimas. Pagrindinis klausimas, kas turi teisę naudoti žuvų išteklius? Jie yra visuotinis turtas, todėl už jų naudojimą valstybei turi grįžti grąža. Yra daug būdų, kaip suteikti prieigą prie žuvų išteklių, tačiau bet kokia išteklių paskirstymo tvarka privalo užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, – sako R. Staponkus.

– Taip pat lieka neaišku, koks valdymo modelis bus pritaikytas smulkios žuvininkystės sektoriui, mat jam priklausančių įmonių laivai sudaro apie 70 proc. visų ES žvejybinių laivų.“

Anot jo, prieigos prie žuvų išteklių turėtų būti skiriamos tiems, kurie žuvį gaudo tvariais būdais, o ne dalinamos beatodairiškai, įskaitant ir tuos, kurie prisidėjo prie išteklių pereikvojimo praeityje. Skirstant išteklius būtina atsižvelgti į aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Pasiūlyme yra numatyta, jog šiuos kriterijus atitinkančios įmonės gali gauti 5 proc. didesnes kvotas. Šis procentas tūrėtų būti padidintas, idealiu atveju iki 100 procentų.

Individualios perleidžiamos žvejybos teisės nėra pati geriausia įmanoma valdymo sistema. Vietoj vieno privalomo įrankio, priklausomai nuo žvejybinio laivyno dydžio ir žvejybos intensyvumo, valstybėms narėms turi būti palikta galimybė pasirinkti iš daugiau įrankių.

Naujosios taisyklės įsigalios, jei už juos balsuos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Nauji teisės aktai turėtų būti priimti ir įsigalioti iki 2013 m. sausio 1 d.