Ar Klaipėdos uoste ne per daug grūdų terminalų ?

Ar Klaipėdos uoste ne per daug grūdų terminalų ?

UAB Malkų įlankos terminalas šiemet rugpjūtį planuoja pradėti eksploatuoti pastatytą naują birių krovinių sandėlį. [CITATA] Tada naujo šios bendrovės birių krovinių terminalo, į kurį investuojama 20 mln. Lt, pajėgumas bus 55 tūkst. t. Kodėl medienos krovos kompanija Klaipėdoje veiklą plečia statydama birių krovinių sandėlius ir ar jau ne per daug Klaipėdos uoste grūdų terminalų?

Dar ne taip seniai nemažą dalį lietuviškų grūdų krovė Latvijos uostai, o Klaipėdoje tuo užsiėmė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai pabrėždavo, kad Lietuvos uostui trūksta grūdų krovos pajėgumo. Šiandien jame grūdus krauna 5 kompanijos, turinčios specializuotus terminalus.

NEATSISAKYS. Medienos krovos Malkų įlankos terminalas neatsisakys ir bandys išlaikyti lyderio pozicijas.

"Iki šiol krauti grūdus į didelius "Panamax" tipo laivus galėjo tik kompanijos, įsikūrusios pačioje šiaurinėje uosto dalyje. Esant tokiai situacijai rinkoje, kai grūdai parduodami į tolimus kraštus, dažniausiai jie gabenami "Panamax" tipo laivais, todėl eksportuojamų grūdų kiekis buvo tiesiogiai proporcingas šių kompanijų krovos galimybėms. Dabar jau ir mes galime priimti "Panamax" tipo laivus. Žinoma, pakrauti galime tik pusę tokio laivo dėl 9,5 m leistinos laivo grimzlės. Tačiau kitą pusę krovinio laivai gali pasikrauti kituose Europos uostuose ar kitame Klaipėdos uosto terminale, turinčiame pakankamą gylį prie krantinių. Trumpai sakant, mes jau galime gerokai padidinti bendrą Klaipėdos uosto pralaidumą", - sakė Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršis, šias pareigas pradėjęs eiti pernai rugsėjį.


Šios bendrovės direktorius plėtrai Algirdas Kamarauskas mano, jog per paskutinius dvejus metus Klaipėdos uostas žemės ūkio produktų krovos pajėgumo atžvilgiu labai išaugo. Bet tai padaryta jau šiek tiek pavėluotai, mat vadinamieji treideriai, t. y. prekiautojai grūdais, jau nemažai investavo Rygoje ir Liepojoje. Taigi į kaimyninės šalies uostus iškeliavo nemenka lietuviško kapitalo dalis. "Manau, šiuo metu situacija gerėja. Lietuva parodė, kad yra labai rimta žaidėja grūdų rinkoje. Mes, uostininkai, turime būti pasirengę krauti nemažą grūdų kiekį", - pastebėjo A. Kamarauskas.

J. Kiršis, mano, kad grūdų terminalų Klaipėdos uoste nėra per daug. Anot jo, Malkų įlankos terminalas pernai būtų krovęs dar daugiau grūdų, jeigu būtų turėjęs daugiau sandėliavimo ploto.

SILOSAS. Naujasis grūdų terminalas turi keturis siloso bokštus, kurių bendra talpa - per 20 tūkst. t.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas nesiima vertinti, ar ne per daug grūdų terminalų uoste. Anot jo, Klaipėdos uosto kompanijos pačios investuoja savo pinigus, pačios prisiima ir riziką. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad grūdai yra gana rizikingas krovinys - vienais metais jų labai daug, kitais - mažai. A. Drungilas pasidžiaugė, kad grūdų krovos pajėgumas gerokai padidintas, tačiau ar užtektinai, pasak jo, apie tai dar anksti kalbėti. Tai priklauso ne tik nuo sandėliavimo ploto, bet ir nuo sugebėjimo dirbti ir suvaldyti krovinių srautus. Pasak jo, pernai dar nemažai grūdų iškeliavo į Latviją.

Ūkininkai sės daugiau

UAB "Baltic Shipping" (UAB "Baltijos pervežimai"), užsiimančios laivų agentavimu ir transporto-ekspediciniu krovinių aptarnavimu Baltijos šalyse, generalinis direktorius Arūnas Jankauskas sako, kad kuo uoste daugiau terminalų, tuo geriau: grūdai mažiau užsiguli, ūkininkai turi galimybę daugiau jų krauti, didesnės galimybės prekybininkams vienam iš kito pirkti grūdus, kai rinkoje pakyla jų kaina. Kai uoste yra kelios grūdų iškrovimo vietos, ūkininkai ir prekiautojai gali segmentuoti savo krovinių siuntas. Neužsikemša butelio kakliukas.

Kai yra galimybė viename terminale pakrauti pusę laivo, o kitame baigti krauti, grūdų prekybininkai turi kur kas didesnes galimybes fiksuoti laivus, susiderėti dėl mažesnės krovinio gabenimo kainos, nes laivui neapsimoka tuščiam išplaukti iš Baltijos jūros. Beje, "Panamax" tipo laivai į Baltijos jūrą tušti irgi neplaukia, jie atgabena kokį nors krovinį, pavyzdžiui, sojos rūpinius.

Anot A. Jankausko, jeigu prekybininkai perka už normalią kainą, tai ir ūkininkui gali šiek tiek daugiau mokėti. Jeigu Klaipėdos uoste bus geros krovos galimybės, laivai nepatirs prastovų, ūkininkams nereikės mokėti už geležinkelio vagonų prastovas, atsiras galimybė atpiginti visą grandinę. Kai nėra prastovų, visiems lengviau, ir ūkininkai gali tikėtis didesnės kainos už savo derlių.

SKALDA. Daugiausia skaldos Klaipėdos uoste krauna Malkų įlankos terminalas.

"Ūkininkai vadovaujasi tokia logika: jeigu yra kam grūdus parduoti, nekyla problemų juos išvežti, galima jų daugiau sėti. Atsirado nemažai ūkininkų, įsitikinusių, kad Klaipėdos uoste jau galima siųsti krovinį be sustojimo, kad geležinkelio vagonų apyvartumas padidėjo. Stambūs ūkininkai pradeda aktyviai nuomoti kaimyninius sklypus. Vadinasi, jie sės daugiau. Todėl kitų metų derlius net jam esant blogesniam vis tiek bus šiek tiek didesnis", - sakė A. Jankauskas.

Pasak J. Kiršio, net jeigu pusę "Panamax" laivo bus pakrauta, o "treideris" nuspręs jį papildyti Vokietijoje, tai jau irgi laimėjimas. Bent jau 35 tūkst. t grūdų bus pakrauta daugiau Klaipėdoje.

Geriausioje vietoje

UAB Malkų įlankos terminalas, nuomojanti teritoriją pačioje pietinės uosto dalies pabaigoje, įkurta 2000-aisiais. Tada bendrovė naudojosi tik viena 141 krantine ir krovė tik medieną. 2008-aisiais buvo rekonstruota ir 142-ji krantinė, kurią dabar terminalas naudoja grūdų ir kitų krovinių krovai.


Malkų įlankos terminalas nuomoja 153 tūkst. kv. metrų plotą ir vis dar turi laisvos vietos savo teritorijoje. Suprantama, užimti ją visą vien tik medienos krova, neįstengė - tiek medienos neišgabenama per Klaipėdos uostą. Kita vertus, bendrovė nenori būti priklausoma nuo vienos rūšies krovinio. J. Kiršio manymu, buvo pasirinktas gana perspektyvus variantas - statyti naują birių krovinių terminalą.

Šiuo metu įmonė turi 4 siloso bokštus, kurių bendra talpa - 20 tūkst. t. Šiemet rugpjūtį planuojama baigti antrą naujo terminalo statybos etapą, t. y. pradėti eksploatuoti pastatytą naują birių krovinių sandėlį. Be to, bus įrengtos transporterių galerijos, einančios iki pat krantinės su laivų pakrautuvu, tad nebereikės laivų krauti kranų pagalba, procesas gerokai paspartės.

Naujasis terminalas gana universalus: įdiegta temperatūros kontrolės sistema. Jeigu temperatūra padeda kilti, galima paleisti grūdų srautą judėti tame pačiame siloso bokšte, grūdai išvėdinami ir problemos nelieka.

Malkų įlankos terminalas ketina įrengti stacionarią laboratoriją ir žada, tikrinti gūdų kokybę. Laboratorijos tikslas - priartinti ūkininką prie terminalo ir sutrumpinti logistikos grandinę. Ūkininkui, turinčiam tinkamo drėgnumo grūdus, nereikėtų jų vežti į elevatorių, mokėti už nuvežimą, už saugojimą. Iš elevatoriaus grūdai pilami į geležinkelio vagonus, vežami į uostą.

Akmuo po kaklu

Malkų įlankos terminalui kaip ir kitoms krovos kompanijoms, dirbančioms Malkų įlankoje, plėsti veiklą trukdo keletas veiksnių ir visų pirma per mažas gylis, dėl kurio negali įplaukti didesni laivai.

A. Kamarausko manymu, nedelsiant reikia spręsti aplinkos normatyvinio dokumento LAND, reglamentuojančio gilinimo ir valymo darbų vykdymą uoste, klausimą. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Helcomo rekomendacijas, priėmė tokį dokumentą, kuris iš principo tapo akmeniu po Klaipėdos uosto kaklu. Dokumentu nustatyta mažiausia leistina tributilalavo kiekio norma iškastame grunte. Jeigu tik yra jo pėdsakai, tokio grunto jau negalima vežti gramzdinti į jūrą. Tributilalavo pėdsakų gali būti ne tik visame uoste, jo buvo aptikta net ir Dusios ežere. Lenkai, rusai, latviai tokių griežtų normų neturi, tad Klaipėdos uostas jau vien dėl to pralaimi konkurencinėje kovoje. Dėl šios priežasties gali visiškai sustoti gilinimo ir valymo darbai. Ši problema, žinoma, aktuali visam Klaipėdos uostui, tačiau Malkų įlankai ji aštriausia.

Trūksta gylio

Laivybos kanalas uoste netrukus bus pagilintas iki 14,5 m, o Malkų įlankoje liks 11 m gylis. Jau gana seniai kalbama apie gilinimo darbus, kurių dėka Malkų įlankoje butų pasiektas 13 metrų gylis. Tačiau juos Uosto direkcija vis atidėlioja.

"Negalima daryti dar didesnio gylio skirtumo tarp uosto iki Malkų įlankos ir joje. Jau ir taip tas skirtumas labai didelis. Mes neprašome, kad ir pas mus pagilintų iki 14,5 m, bet bent jau iki 13 metrų galėtų, kad mes infrastruktūros kokybės atžvilgiu atsiliktume ne per du, o bent jau per vieną žingsnį. Visa mūsų suprastruktūra, baigta įrengti šiemet antroje pusėje, leis greičiau aptarnauti "Panamax" tipo laivus", - sako J. Kiršis. Jo teigimu, vienas papildomas centimetras gylio terminalui duoda papildomai 70 tonų, pakrautų į laivą, kitaip sakant, vieną geležinkelio vagoną grūdų. Kai gylis Malkų įlankoje bus 13 metrų, į laivą bus galima pakrauti papildomai 200 geležinkelio vagonų.

Pirmas "Panamax"

Beje, 11 metrų gylis Malkų įlankoje pasiektas tik pernai. Prieš tai gylis čia buvo tik 10 m. Tas papildomas 1 m gylio leido Malkų įlankos terminalui priimti "Panamax" tipo lavą. Šiemet vasario 12 d. prie 142 krantinės buvo prišvartuotas laivas "Annoula". Tai didžiausias kada nors į Malkų įlanką atplaukęs laivas. Malkų įlankos terminalo darbuotojai pažymėjo Klaipėdos uosto locmanų profesionalumą. Pasimokę kelias savaites Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje, jie puikiai susitvarkė su monstru Malkų įlankoje - ir apsuko laivą be jokių problemų, ir greitai bei paprastai jį prišvartavo.

J. Kiršis įsitikinęs, kad birių krovinių terminalas Malkų įlankoje logistikos atžvilgiu yra geriausioje vietoje. Mat apie 50 automobilių, atgabenusių grūdus į jį, gali stovėti niekam netrukdydami. Be to, Malkų įlankos terminalas yra arčiausiai geležinkelio stoties - mažiau nei per 2 km nuo jos. Kol kas įmonės teritorijoje yra įrengtos dvi geležinkelio atšakos, bet Uosto direkcijos užsakymu terminale bus pradėtos tiesti dar dvi papildomos geležinkelio atšakos.

Medienos neatsisakys

Pernai Malkų įlankos terminalas, kuriame dirba tik 32 darbuotojai, krovė 650 tūks. t krovinių, aptarnavo 160 laivų. Terminalo siekiamybė - 1 mln. t. Tokią krovą pasiekti ketinama jei ne šiemet, tai iki 2014-ųjų pabaigos. Šio terminalo galimybių riba - 1,5-1,8 mln. tonų.

J. Kiršio teigimu, medienos krovos bendrovė ne tik neplanuoja atsisakyti, bet ir stengsis išlaikyti lyderės pozicijas. Daugiausia čia kraunama lietuviška mediena, kuri išplukdama į Skandinaviją ir naudojama celiuliozės gamybai, kita dalis - baltarusiška mediena.

Malkų įlankos terminalas taip pat krauna durpes, skaldą, skiedrą, bei kitus suvertinius krovinius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder