Jūrinis įvaizdis
Klaipėdos jūrininkų klube susirinkę Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Kapitonų klubo nariai bei Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai svarstė, kaip sustiprinti uostamiesčio jūrinį įvaizdį.
Lietuvos jūrininkų sąjungos viceprezidentas, jūrų kapitonas Zenonas Kaupas iškėlė idėją steigti mieste jūrinį istorijos ir kultūros centrą.
"Palangoje yra jūrų skautų choras. Jo nariai dėvi jūrininkų uniformą ir dainuoja jūrines dainas. Juodkrantėje yra kadetų mokykla. O ką turime Klaipėdoje? Ar kas nors rašo Lietuvos jūreivystės istoriją, ar domisi, kas yra jūrininkas šiandien, kokiomis sąlygomis jis dirba, gyvena? Lietuvoje yra 10-12 tūkstančių jūrininkų, o jūrinės dvasios niekas nekelia. Tai - didelė gėda", - Z. Kaupas.
Anot jo, būtent tokios misijos ir galėtų imtis Klaipėdoje įsteigtas jūrinės istorijos ir kultūros centras, kuris suvienytų ne tik jūrininkus, bet ir jūreivyste besidominčius mokslininkus, žurnalistus, studentus bei moksleivius.
Susirinkime dalyvavę jūrininkai bei kapitonai pritarė, jog jūrinio įvaizdžio formavimas Klaipėdoje nėra nuoseklus ir kryptingas, tačiau abejojo, kad šią problemą išspręstų naujo centro įsteigimas.
"Informaciją apie šalies jūreivystės istoriją bei kultūrą kaupia Lietuvos jūrų muziejus, Ievos Simonaitytės bibliotekos marinistinė skaitykla, o ir šis jūrininkų klubas - kodėl jis negalėtų tapti tokiu centru? Visas šias organizacijas reikėtų vienyti, o ne smulkinti, steigiant dar vieną", - prieštaravo jūrininkai.
Kaip alternatyvą naujo klubo steigimui diskusijos dalyviai siūlė stiprinti bendradarbiavimą su žiniasklaida.
"Didžiausią poveikį visuomenei šiuo metu daro televizija ir spauda. Štai vienas straipsnis, kuriame profesionalus jūrininkų treniruoklis buvo prilygintas kompiuteriniams žaidimams, padarė didelę žalą. Valstybinė - Lietuvos televizija - Jūros šventę pristato demonstruodama popmuzikos koncertus. Tai rodo, jog jos vadovai bei žurnalistai visiškai nesuvokia šios šventės tikslų", - tvirtino jūrininkai.
Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, jog Klaipėdoje nėra ugdoma vaikų jūrinė saviraiška: nėra jūrų skautų organizacijos, laivų modeliavimo būrelių ir kitokių užsiėmimų, kurie populiarintų laivybą, skatintų rinktis jūrininko profesiją.
"O gal jų yra, tačiau nėra komunikacijos, bendradarbiavimo tarp skirtingų panašia veikla užsiimančių organizacijų?" - svarstė pokalbininkai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė pritarė jūrininkų išsakytoms idėjoms.
"Mūsų miesto kultūros plėtros strateginiuose planuose yra toks punktas, kaip Klaipėdos miesto jūrinio įvaizdžio formavimas, tačiau realybėje ši funkcija yra tik vienas iš Jūros šventės tikslų. Manau, kad situaciją keisti galima tik sutelkus jėgas ir tarpusavyje bendraujant įvairioms jūrinėms organizacijoms, įstaigoms, klubams", - sakė ji.
Nutarta, jog Klaipėdos jūrininkų klubas vieną du kartus per mėnesį organizuos susirinkimus ir kvies į juos kitų Klaipėdoje veikiančių jūrinių institucijų narius, Savivaldybės atstovus ir bandys spręsti aptartas problemas.
Be to, susirinkimo dalyviai pasiūlė Klaipėdos miesto gatves pavadinti žymių Lietuvos jūrininkų pavardėmis - taip būtų įprasmintas šių atminimas. Jų nuomone, gatvės naujais pavadinimais turėtų atsirasti aplink Jūrininkų prospektą.
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą