Ar reikia Lietuvai giliavandenio uosto?

Projektai

Diskusijos dėl giliavandenio uosto ties Melnrage statybos dar labiau paaštrėjo pateikus Seimui siūlymą pripažinti šio uosto statybą svarbiu valstybei ekonominiu projektu. Tikimasi, jog Seimas tai padarys dar šį mėnesį.

Europos uostai taip pat susiduria su jų plėtros problema. Pastebima tendencija - jie kelia savo veiklą iš miestų centrų į pakraščius, pavyzdžiui, taip daroma tiek Helsinkyje, tiek Stokholme, tiek Hamburge, tiek Osle. Daugelyje uostų iš anksto yra numatytos plėtros galimybės.

Neretai yra supilamos salos jūroje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, blogiausia, kad bendrajame Klaipėdos miesto plane net nepažymėta, kur Klaipėdos uostas galėtų plėstis. Giliavandenio uosto klausimu sutarimo neranda nei Klaipėdos miesto, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nei Susisiekimo ministerijos, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, todėl manoma, jog svarų žodį turėtų tarti Lietuvos parlamentas, pripažindamas šio uosto statybą svarbiu Lietuvos ekonomikai projektu.

Pasaulyje krovinius gabenantys laivai didėja, nes tokiu atveju mažėja krovinio gabenimo kaštai. Klaipėdos uosto laivybos kanale yra vienpusis eismas ir du didesni laivai jame jau negali prasilenkti. Praplėsti kanalą tiesiog neleidžia geografinės sąlygos, todėl, be giliavandenio uosto ties Melnrage, vienintelis Lietuvos uostas po kelerių metų atsidurs gana keblioje padėtyje.

Sala - pigiausia

Pasak S. Dobilinsko, pigiausias būdas pastatyti giliavandenį uostą yra salos supylimas. Juo naudojasi ir vokiečiai, ir olandai. Svarstomi du salos ties Melnrage variantai. Jeigu ji būtų 120 ha, tai, 2004 m. duomenimis, toks uostas Lietuvai kainuotų apie 662 mln. eurų, o jei 59 ha - tai apie 360 mln. eurų. Turint omenyje, kiek šis uostas uždirbs, tai tikrai nedideli pinigai.

Saloje iš Melnragės pusės bus įrengtos prieplaukos ir pramoginiams, ir uostą aptarnaujantiems laivams, taigi uždirbs ne vien tik krovos kompanijos ir Uosto direkcija.

Beje, Klaipėdos uostas gyvena iš to, ką pats užsidirba, jis nėra dotuojamas valstybės. Klaipėdos uosto vadovo manymu, naujame uoste galėtų būti panaši situacija, kokia yra dabar uoste - infrastruktūra rūpintųsi valstybė, o suprastruktūra - privačios kompanijos.

S. Dobilinsko teigimu, nuo tada, kai bus paleistas "skaitliukas", t. y. po pirmos uosto linijos atsiradimo iki tol, kol uostas bus pastatytas, kaip rodo patirtis Europoje, turėtų praeiti apie 12-15 metų. Taigi vertinant tendencijas kaimyniniuose uostuose, šią statybą Klaipėdoje galima vadinti netgi pavėluota.

Taps nepatraukliu

Japonų, atlikusių studiją ir pasiūliusių supilti salą ties Melnrage, apskaičiavimu, Klaipėdos uostas, kai per metus pradės perkrauti 35 mln. t krovinių, toks, koks jis yra dabar, nebebus patrauklus. Laivams ilgai teks laukti įplaukimo į jį.

Apskaičiuota, kad jeigu laivas sugaišta laukdamas įplaukimo 10 proc. to laiko, per kurį jis iškraunamas ar pakraunamas, toks uostas jau yra nepatrauklus. Be to, jeigu jis dar neturi vystymosi perspektyvų, krovinio siuntėjas jau turi pradėti ieškoti galimybių naudotis kito uosto paslaugomis. Pasak S. Dobilinsko, iš uosto išėjusiems kroviniams susigrąžinti gali prireikti 5-6 metų.

Pernai krova Klaipėdos uoste, palyginti su užpernai, padidėjo 8 proc., o šiemet ji didėja, palyginti su pernai, net 16 proc. Pradėjo daugėti ir tranzitinių krovinių. Nuo 2000 metų Klaipėdos uoste beveik nebeliko Rusijos krovinių, o šiemet jų jau kraunama 1,5 mln. t, apie 5 mln. t sudaro Baltarusijos kroviniai. Šiais metais Klaipėdos uoste tikimasi perkrauti 27 mln. t, taigi maksimali riba - 35 mln. t - jau ne už kalnų.

Melnragėje brangiausia žemė

Šiandien labai jautrus klausimas - Melnragės gyvenvietės vystymasis. Kalbama, kad jos gyventojai labai priešinasi tokio uosto statybai net nebandydami įvertinti jo pranašumų. Pasak S. Dobilinsko, kad būsimo uosto kaimynystė negąsdina gyventojų, rodo tai, jog Melnragėje šiuo metu yra patys brangiausi žemės sklypai.

Šiaurinis molas yra gana lankoma klaipėdiečių vieta. Kai prieš kelerius metus Melnragėje vėlų rudenį ant kranto buvo išmestas laivas, gyvenvietėje veikė visos kavinės kaip vasarą, nes žmonės plūdo jo pažiūrėti. Klaipėdos uosto vadovo manymu, pastačius giliavandenį uostą Melnragė taps dar didesniu klaipėdiečių traukos centru. Bus įrengtos promenados, kuriomis jie galės vaikščioti ir grožėtis laivais, jūros vaizdais.

Bus atliekami tyrimai

S. Dobilinskas tikina, jog niekas nepradės statyti tokio uosto be poveikio aplinkai įvertinimo, be kitų būtinų dalykų. Reikės atlikti tyrimus, kainuosiančius milijonus litų. Anot Uosto direkcijos vadovo, kol neatlikti tyrimai, niekas negali pasakyti, ar tą uostą apskritai neįmanoma statyti, ar, priešingai, jis padėtų išspręsti ir kitą Lietuvos problemą - krantų eroziją.

Beje, Europos Sąjungos direktyvos reikalauja krovinius iš ratuotų transporto priemonių perkelti į laivus. Nė vienas autotreileris nepaims tiek daug krovinių kaip laivas. Kuo daugiau krovinių bus gabenama laivais, tuo mažiau bus išmetama anglies dvideginio. Taigi tuo Lietuva prisidėtų ir prie ekologinių Europos problemų sprendimo.

Nieko nedarant ir tik politikuojant Lietuva gali prarasti svarbų ekonominį objektą ir neišnaudoti ekonominio rezervo. Galima liūdnai pajuokauti, ar ne geriau būtų apskritai užpilti dabartinį uostą smėliu ir įrengti vietoj jo pliažus, statyti gyvenamuosius namus. Klaipėdos mieste dabar pastebima tendencija - noras greitai užsidirbti pinigų, ką padaryti įmanoma būtent statant gyvenamuosius namus.

Valentinas UBAS