Ar tik Strasbūras gali padėti sveikatą "Laivitėje" praradusiam laivų dažytojui?

Socialiniai klausimai

37 metų Jurijus Salina po nelaimingo atsitikimo dažant laivo tanką AB "Laivitė" tapo III grupės invalidu, prarado 60 procentų sveikatos ir buvo atleistas iš įmonės. Dabar jis sako niekur nerandąs darbo ir yra pasmerktas išgyventi, gaudamas per mėnesį 160 Lt.

Netikėtai likęs gyvas Jurijus bando kabintis į gyvenimą ir nenuleisti rankų. Jis kaltina AB "Laivitė" administraciją sužlugdžius jam gyvenimą ir išmetus jį į gatvę. "Bendrovės administracija žinojo, kad neturi specialių priemonių tankui dažyti, ir vis tiek pasiuntė mane, galima sakyti, į pragarą",- sakė Jurijus "Vakarų ekspresui".

Apsinuodijo dažais

Laivų dažytojo specialybę Jurijus Salina įsigijo po kariuomenės pradėjęs dirbti "Baltijos" laivų statykloje ir ten mokydamasis. "Laivitėje" įsidarbino 2002 m. kovo mėnesio pradžioje. Nepraėjus nė mėnesiui atsitiko nelaimė, nulėmusi jo tolesnį gyvenimą.

Kovo 26 d. vakare jis ir patyręs "Laivitės" darbuotojas Vladimiras Gavriliukas buvo pasiųsti dažyti laivo "Frio Melchor" vandens tanko, perdaryto iš kuro tanko. Tąkart tanką Jurijus dažė pirmą kartą gyvenime. Kokie keliami reikalavimai tokiems darbams, jis sako nežinojęs, idant pats galėtų imtis saugumo priemonių. Buvę pasakyta, kad duodamas respiratorius yra tinkamas, jis tuo ir tikėjęs.

Dažė pasikeisdami, abu buvę su respiratoriais. Vienu momentu Jurijus pastebėjo, kad V. Gavriliukui dažant pasidarė negera: pradėjo šnekėtis su savimi. Jurijus sako šiaip taip prikalbėjęs jį išlįsti iš tanko, jie pakvėpavo grynu oru. Tada stebėti liko V. Gavriliukas, o J. Salina nusileido į tanką.

Ar jį saugojo V. Gavriliukas, ar ne, Jurijus negali pasakyti, nes sąmonę atgavo tik Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyriuje. Prisimena tik tiek, kad bedažant jam pasidarė labai bloga. Pradėjo šaukti, bandė traukti virvę, tačiau trūko oro, prarado sąmonę.

"Bandžiau laikytis iš visų jėgų, norėjau išlipti, bet nebepajėgiau. Matyt, prarasdamas sąmonę atsisėdau ant kojos. Sakoma, kad tanke pragulėjau be sąmonės dvi valandas. Tačiau, pasišnekėjęs su ekspertais ir gydytojais, susidariau nuomonę, kad pragulėjau mažiausiai 7-8 valandas. Kai mane atvežė į ligoninę, mano kūno temperatūra buvo 29 laipsniai. Giminaičiai pasakojo, jog buvau visas mėlynas ir gydytojai sakę, jog beveik nėra šansų man išgyventi",- pasakojo vyras.

Jurijus Salina: "Negaliu surasti darbo, nes tapau invalidu, o buvę darbdaviai juokiasi iš manęs, esą galiu paprašyti ir sraigtasparnio"

Diagnozė - apsinuodijimas acetono dažais, koma, dešinės blauzdos ilgalaikio suspaudimo sindromas.

Patyrė kojos traumą

Kai tik Jurijus atgavo sąmonę, teko sutikti, kad operuotų koją, nes būtų reikėję ją amputuoti. Po operacijos ilgai negijo žaizda, labai ilgai negalėjo vaikščioti. "Aš samdžiau masažistus, pats 7-8 mėnesius treniravau koją, nors išpildavo prakaitas, iš skausmo bėgdavo ašaros. Man sakė, kad aš visą gyvenimą šlubuosiu arba apskritai nevaikščiosiu. Kadangi anksčiau sportavau, vaikštau, bet šlubuoju iki šiol. Apsinuodijimo dažais pasekmes dar dabar jaučiu. Dažnai skauda galvą, man visiškai negalima nervintis",- guodėsi vyriškis.

Atleistas iš darbo

Po kelių mėnesių dar su ramentais jis sugrįžo į "Laivitę". Pasak jo, jam specialiai buvę pasiūlyta dirbti pagalbiniu darbininku, valytoju, staliumi, stovinčiu prie staklių - žodžiu, toks darbas, kurio jis negalėjo dirbti. Medicinos komisijos išvadose buvo rašoma, kad jis gali dirbti sėdimą darbą ir tai ne visą darbo dieną ir t. t. "Laivitėje" pasakė, kad man tinkamų darbų nėra. Be mano sutikimo jie mane atleido iš darbo, nors aš praradau sveikatą dėl gamyklos, o ne dėl savo kaltės. Aš juos padaviau į teismą dėl neteisėto atleidimo. Teismą pralaimėjau, nors niekas ir netikrino, ar iš tikrųjų gamykla neturėjo man tinkamos darbo vietos",- sakė Jurijus.

"Laivitės" generalinio direktoriaus pavaduotojas bendriesiems klausimams Igoris Galkinas "Vakarų ekspresui" sakė, jog Jurijui Salinai pristačius medicininę pažymą jam buvusios pasiūlytos kelios darbo vietos, kuriose reikalingas mažesnis darbo krūvis. Tačiau jam raštu atsisakius siūlomų darbų ir turint omenyje, kad jis ankstesnių pareigų eiti negalėjo, administracija buvo priversta jį atleisti iš darbo. I. Galkino teigimu, J. Salina buvo atleistas iš "Laivitės" remiantis Darbo kodeksu, t. y. nepažeidžiant Lietuvos įstatymų.

Kad nepaprašytų sraigtasparnio...

J. Salinos teigimu, per tuos dvejus metus "Laivitės" administracija jam davusi 4 tūkstančius litų geresniam maitinimuisi. Tačiau tai buvę tik ašaros, nes vien kojos masažuotojams reikėjo labai daug sumokėti, o kur dar įvairūs vaistai.

Paklaustas, kaip įmonė atsiskaitė su sveikatą praradusiu darbininku, I. Galkinas atsakė: "Jis atėjo pas mane ir paprašė padėti. Paklausiau, kiek nori, atsakė, jog 4 tūkstančių litų. Klausimą suderinau su generaliniu direktoriumi ir J. Salinai tie pinigai buvo sumokėti. Po dviejų savaičių jis vėl atėjo ir pareiškė, kad jam mažai. Manau, kad jis ateitų dar ir dar. Ne darbas jam rūpi, jis nori iš įmonės išsireikalauti kiek galima daugiau. Beje, jis pats įvardino sumą, kurios jam reikia, pasirašė dokumentą, už ką jam buvo sumokėti pinigai".

Neseniai Jurijus sako vėl ėjęs pas "Laivitės" generalinio direktoriaus pavaduotoją Igorį Galkiną, prašęs padėti jam finansiškai, skirti nors 5-6 tūkstančius litų. Jis norįs įsigyti mašiną, gauti iš Savivaldybės licenciją, už kurią jam, kaip invalidui, reikėtų mažiau mokėti ir vežioti žmones. Tą jis galįs daryti.

Jam buvę atsakyta, kad šiandien jis prašąs pinigų, rytoj prašysiąs nupirkti butą, o poryt - ir sraigtasparnį. I. Galkinas neneigia, jog buvęs panašus pokalbis.

Žmogumi rūpinamasi tik užsienyje

Dabar Jurijus sako gaunąs tik invalidumo pašalpą - 100 Lt per mėnesį ir periodinę kompensaciją už patirtą žalą - kas mėnesį 60 Lt. Tačiau už 160 Lt pragyventi neįmanoma, o ką jau bekalbėti apie vitaminus ir vaistus.

Jurijaus motina pensininkė, negali padėti nelaimės ištiktam sūnui. Moraliai ir finansiškai šiek tiek jam padeda tolimi giminaičiai Joana ir Artūras Merkurjevai, turintys firmą "Uostamiesčio taksi".

J. Salina sako bandęs ieškoti kokio nors darbo, tačiau veltui - niekas jo, neturinčio 60 procentų sveikatos, nenori priimti.

Jurijus pasakojo, jog jo draugas plaukė į jūrą ir Vokietijos firmai priklausančiame laive susirgo maliarija. Vokietijos firmai esą priteista mokėti jam 1,5 tūkst. eurų per mėnesį iki gyvenimo pabaigos ir dar jis gavęs 80 tūkst. eurų kompensaciją. Pasak Jurijaus, taip yra užsienyje, o Lietuvoje žmogaus, praradusio sveikatą darbe, likimas niekam nerūpi.

Beje, kai žmogus žūva darbe, jo artimieji ir Lietuvoje gauna vienkartinę apie 90 tūkst. Lt pašalpą, nes šalies draudžiamosios pajamos šiuo metu yra 910 Lt. Deja, kai jis praranda darbingumą ir jeigu nėra specialiai apsidraudęs nuo nelaimingo atsitikimo, jam skiriamos išmokos yra gana nedidelės. O tokių gamyklų, kuriose darbdaviai apdraudžia visus savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje yra gana mažai.

Ispekcija nustato tik priežastis

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Arūnas Džiugas sako, jog ne inspekcijos kompetencija nustatyti įvykio kaltininkus, o juo labiau rūpintis darbe sužaloto žmogaus pašalpomis.

Inspekcija atlieka įvykio tyrimą, nustato tik priežastis, dėl kurių nutiko nelaimingas atsitikimas, surašo aktą ir perduoda jį "Sodrai". Tuo jos misija ir baigiasi, o ar įvykis draudiminis, ar ne, nustato "Sodra".

Įvykį tyręs Darbo inspekcijos inspektorius Alvydas Račas "Vakarų ekspresui" sakė, jog pagrindinė nelaimingo įvykio, kurio metu nukentėjo J. Salina, priežastis buvo tai, jog nebuvo ventiliacijos, nebuvo meistro, darbininkai buvo palikti be kontrolės.

Priemones bendrovė turėjo

Jurijus Salina sako dabar jau žinąs, kad bendrovė privalėjo turėti specialų leidimą atlikti tokius darbus, prieš darbą darbininkai turėjo būti specialiai instruktuojami, gauti specialias dujokaukes su oro davikliais, tanke turėjo būti speciali ventiliacija. Su turimais respiratoriais jie su V. Gavriliuku negalėję dažyti tanko. Pasak Jurijaus, tik po tos nelaimės gamykla nupirkusi tokias dujokaukes ir visa kita.

Igoris Galkinas teigia, kad visas priemones bendrovė ir turėjo, ir turi, tik tiek, kad jomis nebuvo pasinaudota. Buvusi ir instrukcija, kaip ir su kokiomis priemonėmis reikia dirbti dažant, ir J. Salina buvo pasirašęs, kad jis su ja susipažino. I. Galkinas patvirtino tik tai, kad meistras Viktoras Ponomariovas dėl kažkokių priežasčių darbininkus buvo palikęs vienus.

Netiki, kad teismas padės

Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme tebenagrinėjama baudžiamoji byla. I. Galkino teigimu, ne J. Salina padavė "Laivitę" į teismą, byla esanti iškelta dėl meistro Viktoro Ponomariovo, palikusio darbininkus be priežiūros.

Pasak J. Salinos, iš pradžių net nenorėta perkvalifikuoti bylos į baudžiamąją, teisėja norėjusi, kad jis prisipažintų esąs ir pats kaltas. Tačiau vėliau, kai buvusi atlikta papildoma ekspertizė, kai buvo gautos išvados iš Vilniaus, kuriose teigiama, kad bendrovėje buvo padaryta daug pažeidimų, tada teisėja buvusi nušalinta, byla perkvalifikuota, paskirtas kitas teisėjas.

"Tai padaryta mano prašymu. Ėjau pas vyriausiąjį prokurorą Igną Laucių ir jis man padėjo. Jeigu ne jis, gal ta byla būtų buvusi net nuslėpta",- sakė Jurijus.

Jurijus mano, jog jeigu jis būtų miręs, visą kaltę gamykla būtų suvertusi jam. Kadangi jis liko gyvas, dabar norima apkaltinti tik meistrą Viktorą Ponomariovą. Esą "Laivitės" administracijai tai būtų naudinga. Tada meistras būtų iš karto atleistas iš darbo, ir gamyklai nebereikėtų atsakyti už savo meistro veiksmus.

"Man pasakytų, kad žalos atlyginimo turiu reikalauti iš meistro. Ką aš iš jo paimsiu, žmogui 70 metų. Nelabai tikiu, kad teismas priims sprendimą mano naudai. "Laivitėje" juriste dirba buvusi teisėja, atleista už kyšininkavimą, ji, ko gero, tebeturi ryšių teisme. Jeigu ir šią bylą pralaimėsiu, eisiu iki Strasbūro, nes nebeturiu kitos išeities",- sakė Jurijus Salina.

"Laivitėje" juriste dirbanti Onutė Gailiuvienė iš tikrųjų yra buvusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė. 2002 metais ji buvo kaltinama kyšių ėmimu. 2002 m. spalio mėnesį Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijai paskelbus nuosprendį, šis kaltinimas jai perkvalifikuotas į lengvesnį - piktnaudžiavimas tarnyba ir sukčiavimas. Ji neteko galimybės penkerius metus dirbti teisėsaugos organuose.

Dalia BIKAUSKAITĖ