Nuo kitų metų liepos 1 d. pradės galioti ISPS, t. y. Tarptautinis laivų ir uosto statinių apsaugos kodeksas. Nors iki šių metų gruodžio 31 d. kiekvienoje šalyje turi būti paskirta valstybinė institucija, kuriai būtų patikėta uostų ir laivų saugumo kontrolė, tačiau Lietuvoje šiuo metu dar tebediskutuojama šia tema.
Buvo siūlyta kontrolę pavesti Vidaus reikalų ministerijai. Manoma, jog teritorinių vandenų apsaugą nuo teroristų galėtų vykdyti Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Tačiau sprendimą šiuo klausimu turi priimti Vyriausybė.
Praeitą savaitę Klaipėdoje vykusiame kasmetiniame trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - jūrinių administracijų atstovų pasitarime kaip vienas iš aktualiausių pastaruoju metu joms iškilusių klausimų aptartas pasiruošimas įgyvendinti ISPS kodeksą.
ISPS kodeksas (International ship and port fasility security code) buvo priimtas pernai Londone vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų apsaugos diplomatinėje konferencijoje. Jo iniciatoriai yra amerikiečiai. Šios konferencijos rezoliuciją pasirašė per 100 valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Kadangi ISPS kodeksas buvo priimtas kaip papildoma SOLAS konvencijos dalis, o viską, kas yra susiję su IMO, tenka spręsti jūrinėms administracijoms ir transporto ministerijoms, todėl įvairių šalių jūrinės administracijos ir galvoja, kaip reikia įgyvendinti naujus reikalavimus.
Turi būti parengti ir patvirtinti visų uostų ir laivų saugumo planai, laivams turi būti išduoti saugumo liudijimai, t. y. ISPS kodekso sertifikatai. Kyla klausimas, kokia institucija yra kompetentinga spręsti ar uostas, laivas atitinka ar ne ISPS kodekso reikalavimus, kas gali išduoti sertifikatus. Beje, laivų įgulos taip pat turi būti išmokytos šio kodekso standartų. Kitaip sakant, jūrininkai, kurie neturės ISPS kodekso sertifikatų, ateityje gali susidurti su įsidarbinimo problemomis. Lietuvoje jau organizuoti kursai ir nemažai jos jūrininkų tokius sertifikatus jau turi.
Jūrinėms administracijoms ISPS kodekso yra naujas dalykas, nes jame kalbama ne apie laivybos saugumą, o apie tą saugumą ("security"), kuriuo paprastai rūpinasi specialiosios saugos tarnybos.
Šis saugumas susijęs su kova prieš terorizmą, nelegalų keleivių ar žmonių judėjimą, narkotikų ar ginklų gabenimą, teroro aktus, piratų išpuolius ir pan. Kitaip sakant, tai jau ne jūrinių specialistų darbo sritis. Kiekvienoje šalyje yra tarnybos, kurios tuo rūpinasi, tačiau visa tai reikia apibendrinti ir pritaikyti ISPS kodeksas reikalavimams. Reikia sutvarkyti galiojančius teisės aktus, nustatyti tvarką, kaip bus vykdoma saugumo priežiūra ir t. t.
Nemažas dėmesys šioje srityje skiriamas atplaukiančio laivo ir uosto tarnybų bendradarbiavimui. Kitaip sakant, laivo kapitonas turi pranešti apie gabenamą krovinį ir kitus dalykus. Į uostą laivas turi būti įleidžiamas tik tada, kai įsitikinama, kad jis yra saugus, t. y. jame nėra ginklų kontrabandos ar kitų grėsmę uosto saugumui keliančių dalykų.
Žinoma, tikėtis, kad įgyvendinus ISPS kodeksas bus užkirsti visi keliai kontrabandai, terorizmui, kad šie reiškiniai apskritai išnyks, būtų naivu. Suprantama, nėra labai norinčių prisiimti atsakomybę už saugumo kontrolę. Tačiau po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių JAV 2001 m. šiems klausimams pasaulyje skiriama kur kas daugiau dėmesio, tad nori nenori teks vykdyti tarptautinius reikalavimus.
Jeigu kas nors laivui nutinka jūroje, sakykime, jį užpuola piratai, užgrobia teroristai, pakraunamas narkotikų krovinys, įgula privalo perduoti pavojaus signalą. Suprantama, jeigu užpuolikai suprastų, kad kapitonas ar kuris nors įgulos narys perdavė pavojaus signalą, tai gali liūdnai baigtis įgulai.
Todėl numatyta tokia procedūra, kad šis signalas būtų perduotas taip, jog jo negirdėtų užpuolikai. Laivuose yra slapti šiam tikslui skirti mygtukai.
Sakykime, tokį pavojaus signalą gauna jūrų administracija. Ar ji būtų kompetentinga priimti sprendimą, kaip turi būti gelbėjamas teroristų užgrobtas laivas? Savaime suprantama, tam reikia specialiųjų tarnybų, kurios žino, kaip turi būti atakuojamas tas laivas, pagalbos.
Latviai pranešė, jog į Latvijos jūrų administraciją neseniai priimtas dirbti ne jūrininkas, o saugumo karininkas. Netrukus bus priimta ir daugiau tokių specialistų. Latvijoje yra sudarytas saugumo komitetas, kurio nariais yra visų būtinų ministerijų atstovai, visų strateginių objektų, kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, sąrašas.
Jeigu saugumo kontrolės funkcijas vykdyti būtų pavesta Lietuvos saugios laivybos administracijai, jos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, ir jai tektų priimti į darbą tokius specialistus, kurie išmanytų saugumo klausimus.
Lietuvos saugios laivybos administracijoje dirbantys jūrininkai, t. y. inspektoriai tikrina laivus, ar jie atitinka keliamus saugios laivybos reikalavimus. Vargu ar jie būtų kompetentingi dar pasižiūrėti, ar ir uostas atitinka saugumo reikalavimus.
Kaip ten bebūtų, savo darbą uoste turi dirbti visos kontroliuojančios institucijos, o viena Saugios laivybos administracija negali būti atsakinga ir už tai, kad geriau savo darbą dirbtų ir muitininkai bei pasieniečiai. ISPS kodekso esmė - turi būti įdiegta saugumo ir informavimo priemonių sistema.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą