Uosto organizacijose
Aloyzas Kuzmarskis, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius, trečiajai kadencijai perrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu. Šias pareigas A. Kuzmarskis eina nuo pat asociacijos įkūrimo 1999 metais.
Pateikdamas asociacijos veiklos ataskaitą asociacijos prezidentas akcentavo, kad per savo gyvavimo metus LJKKA sustiprėjo, tapo įtakinga visuomenine organizacija, į kurios nuomonę atsižvelgiama ir Vyriausybėje, ir Tranzito komitete, ir Uosto plėtros taryboje, ir muitinėje, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), kitose valstybinėse bei visuomeninėse organizacijose.
A. Kuzmarskis įsitikinęs, kad LJKKA atliko didžiulį darbą gindama uostininkų siekius. "Gyvenimas parodė, kad būdami kartu turime daugiau galimybių atlikti tai, ko pavieniui nesugebėtume", - kalbėjo asociacijos prezidentas.
Anot jo, palyginti su 1990 metais, šiemet techninės Klaipėdos uosto galimybės pasiekė maksimalią ribą - 40 mln. tonų krovinių per metus. Tačiau per mūsų šalį ir uostą gabenamų tranzitinių krovinių kiekis nuo to laiko sumažėjo apie tris kartus. Nors šiuos nuostolius iš dalies kompensavo lietuviški kroviniai, tačiau Klaipėdos uosto krovos kompanijos visais būdais stengiasi prisivilioti užsienio šalių - Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano - krovinių, statomi nauji terminalai, sandėliai, diegiama naujausia krovos technika.
Daug pastangų deda bei lėšų uosto infrastruktūrai tobulinti skiria ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Rekonstruoti uosto vartai, statomos naujos krantinės, gilinamas farvateris. Stengiamasi kurti šiuolaikiško ir patrauklaus uosto įvaizdį.
Tačiau nepaisant uosto ir atskirų krovos kompanijų galimybių didėjimo, pačiame uoste regima aštri konkurencinė kova, kurioje neišvengiama net krovos tarifų mažinimo iki dempinginio lygio. Ši tendencija kelia nerimą. Nors krovos tarifai Klaipėdos uoste yra vieni mažiausių tarp kaimyninių uostų, tačiau tam, kad įmonės dirbtų našiai ir sykiu pelningai, būtina atstatyti kainos ir krovos kokybės balansą. Tai, pasak A. Kuzmarskio, yra vienas iš pagrindinių LJKKA tikslų.
A. Kuzmarskis paragino toliau aktyviai dirbti įgyvendinant "2K" projektą: "Manau, kad turime suteikti jam naujos energijos bei ieškoti naujų impulsų".
Šią jo mintį palaikė ir Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, pabrėžęs būtinybę pasirašyti tarpvalstybinę sutartį dėl tarifų suvienodinimo.
LJKKA prezidentas taip pat siūlė neignoruoti Baltarusijos, bet dėti pastangas, kad šios valstybės pramonės įmonės savo produkciją gabentų per Lietuvos uostą. Juolab kad patys baltarusiai labai domisi bendradarbiavimo su mūsų šalimi galimybėmis. Apie tai liudija ir nuolatiniai Baltarusijos transportininkų delegacijų vizitai į uostamiestį ir Vilniuje rengiamos šios rytinės kaimynės pramonės gaminių parodos.
Šiemet LJKKA tapo ir tarptautinės organizacijos - Europos privačių uostų operatorių federacijos - nare.
Praėjusią savaitę vykusiame ataskaitiniame LJKKA susirinkime, be asociacijos narių, dalyvavo ir Seimo nariai Valentinas Greičiūnas, Vaclovas Stankevičius, Rimas Valčiukas, Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, KVJU direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, AB "Lietuvos geležinkeliai" komercijos direktorius Jonas Senūta.
V. Greičiūnas pabrėžė, koks svarbus visai šalies ekonomikai yra Klaipėdos uostas. Tuo tarpu LJKKA, Seimo nario teigimu, per savo gyvavimo metus tapo ne tik stipria visuomenine organizacija, bet ir partneriu Vyriausybei bei Seimui rengiant juridinę bazę, apibrėžiančią uosto ir miesto, uosto ir muitinės, uosto ir kitų šalies institucijų santykius.
Vladas Žulkus, Klaipėdos universiteto rektorius, padėkojo LJKKA ir visiems šios asociacijos nariams už bendradarbiavimą ir pagalbą, tobulinant aukštosios mokyklos bazę, suteikiant galimybę studentams atlikti praktiką uosto įmonėse.
Tuo tarpu laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas negailėjo kritikos KVJU direkcijos adresu. Uostininko teigimu, investicijos į pietinėje uosto dalyje įsikūrusių įmonių infrastruktūrą atsilieka nuo investicijų šiaurinėje dalyje. Nors pinigų grąža esanti didesnė pietinėje dalyje, tačiau svarbiausi darbai atliekami ne ten. Taip pat svarbu, kalbėjo R. Vaštakas, suvienodinti geležinkeliu gabenamų krovinių tarifus: "Nors uosto kompanijos įsikūrusios viename mieste, tačiau į pietinėje dalyje esančias įmones kroviniai gabenami brangiau nei į šiaurinės uosto dalies kompanijas".
Ataskaitiniame LJKKA susirinkime buvo išrinkti ir du nauji viceprezidentai. Jais tapo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Eduardas Plauška ir konsorciumo Klaipėdos terminalo direktorius Vaidotas Šileika.
A. Kuzmarskis perdavė geriausius linkėjimus asociacijos nariams nuo Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento dr. Bronislovo Lubio, kurie buvo pakviesti dalyvauti konferencijoje, tačiau negalėjo atvykti.
Mindaugas MILINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą