Atsakomybę dėl molų prisiėmė Prancūzijos kompanija

Grįžtant prie temos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet spalio 2 d. gavo molų statybos ir rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą atlikusios Prancūzijos kompanijos BCEOM sertifikatą, kad Klaipėdos uosto molai yra tinkami naudoti ir spalio 2 d. pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Taigi ši kompanija oficialiu dokumentu prisiėmė atsakomybę. Tačiau po to Klaipėdos spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose teigiama, jog molų statybos darbus atlikusi kompanija į molus nesudėjusi kai kur net iki 10 tonų akmenų, kurie buvo numatyti projekte. Juose baiminamasi, kad molai po kelerių ar kelių dešimčių metų gali prasmegti.

Laimėjo tarptautinius konkursus

Pasaulio banko, skyrusio paskolą Klaipėdos uosto įplaukos tobulinimo projektui, reikalavimu techninę priežiūrą turėjo atlikti tarptautinį pripažinimą turinti kompanija. Tarptautinį konkursą laimėjo Prancūzijos kompanija BCEOM. 2000 - 2002 metais Uosto direkcijos užsakymu Danijos ir Olandijos kompanija "Aarsleff - Ballast" atliko bangolaužių statybos ir remonto darbus, kita Danijos kompanija "Rohde Nielsen" atliko uosto įplaukos gilinimo darbus, taip pat laimėjusios tarptautinius atvirus konkursus.

Tyrimus atliko direkcija

Pagal tarptautines statybos taisykles šiemet spalio 2 d. baigėsi Klaipėdos uoste pastatytų ir rekonstruotų molų vienerių metų garantinis laikotarpis. Pieš atvykstant į Klaipėdą BCEOM ir rangovo atstovams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliko molų tyrimus daugiaspinduliniu echolotu. Šių metų rugsėjo 29 ir 30 d. Uosto direkcijos Laivybos kanalo tarnyba apžiūrėjo molus.

Molų būsena gera

Spalio 1 ir 2 dienomis į Klaipėdą buvo atvykę kompanijos "Aarsleff - Ballast" projekto vadovas Hansas Jorgenas Kallehauge ir kompanijos BCEOM reziduojantis inžinierius Georgesas Chaumazas. Jie, įvertinę Laivybos kanalo tarnybos atliktus tyrimus bei atlikę molų apžiūrą, padarė išvadą, kad molų būsena gera, kad visi nukrypimai neviršija leistinų normų. 2003 m. spalio 2 d. reziduojantis inžinierius pasirašė "defektų pašalinimo sertifikatą" - dokumentą, patvirtinantį, kad per vienerių metų garantijos laikotarpį neleistinų nukrypimų dėl pastatytų ir rekonstruotų molų nebuvo. Uosto direkcijos Uosto įplaukos tobulino projekto grupės vadovo Vytauto Kauno teigimu, BCEOM inžinierius išdavė sertifikatą atsižvelgdamas į realią molų būseną. Taigi Uosto direkcija turi oficialų dokumentą, kuriuo pripažįstama, kad molai yra tinkami naudoti ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui.

Schema nėra dokumentas

V. Kaunas netiki, kad tokia garsi kompanija kaip BCEOM, pastebėjusi, kad kas nors yra blogai, išduotų sertifikatą. Pasak jo, vargu ar ji taip rizikuotų galėdama susigadinti savo firmos vardą ir užsikirsti kelią tolesniems darbams Lietuvoje. "Jeigu kas nors nutiktų, tada mes turėtume paklausti BCEOM'o, kodėl buvo išduotas sertifikatas, neįsitikinus, jog viskas gerai",- sako V. Kaunas. V. Kauno manymu, neseniai spaudoje parodyta pietinio molo schema, koks jis turėję būti ir koks esąs pagal narų pažymėjimus, esąs tik piešinys, kurio niekas nėra patvirtinęs kaip dokumento ir nežinia, kas už jį prisiimtų atsakomybę. "Tai nėra dokumentas ir pagal jį spręsti apie padėtį tikrai negalima. Tai galėtų būti koks nors juodraštis pakliuvęs į žurnalisto rankas. Remiantis juo nei aš, nei hidrotechnikai nedrįstų daryti tokių skubių išvadų, kokios buvo pateiktos spaudoje",- sakė V. Kaunas.

Valentinas UBAS