Audra parodė didžiausio investicinio projekto naudą

Uoste

Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui teko priimti pagrįstai rizikingą sprendimą ir leisti per audrą uoste stovėti didžiuliui tanklaiviui.

Lapkričio 18 d. daugelyje Baltijos jūros šalių praūžusi audra Klaipėdos uoste didelių bėdų nepridarė. V. Lukoševičius sako, jog nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą. Mat šios audros metu realiai įsitikinta, kad Klaipėdos uoste per audrą gali stovėti dideli tanklaiviai.

Situacija buvo sudėtinga. Pūtė permainingas vos ne visų krypčių vėjas: ir pietryčių, ir pietų, ir šiaurės vakarų, ir šiaurės. Didžiausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos užfiksuotas vėjo greitis - 31,7 m/s. Beje, esant 32 m/s vėjo greičiui jau prasideda uraganas.

Po to, kai tanklaivis stovėdamas prie 1-osios krantinės atlaikė neseniai praūžusią audrą, net kai kurie Klaipėdos uosto locmanai, anksčiau sakydavę esą naujasis šiaurinis molas uostui nereikalingas, tik susiaurinąs įplauką, iš esmės pakeitė savo nuomonę.

Tanklaivis stovėjo saugiai

Prie AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos 1 krantinės per audrą sėkmingai stovėjo 228 m ilgio "Panamax" tipo tanklaivis "Loialty", plaukiojantis su Panamos vėliava. Jis į uostą buvo įvestas iš vakaro, lapkričio 17 d., prieš sutemstant, apie 16 val. Laivas buvo be krovinio, t. y. labai lengvas, tačiau stovėjo gana saugiai.

Žinoma, audros metu tanklaivis nebuvo kraunamas. "Kadangi turėjo būti pilamas benzinas, labai pavojingas krovinys, nedaviau leidimo krauti. Nenorėjome rizikuoti nei mes, nei AB "Klaipėdos nafta",- sakė uosto kapitonas. Nurimus vėjui "Loialty" buvo pakrautas ir sekmadienį, lapkričio 21 d., rytą išplaukė iš Klaipėdos uosto. Nors laivas dėl blogų oro sąlygų ir patyrė prastovą, tačiau ji buvo kur kas trumpesnė, nei galėjo būti, jeigu tanklaivis nebūtų buvęs įleistas į uostą ir stovėjęs išoriniame reide, kol pasibaigs audra.

Imtasi atsargumo priemonių

Paprastai prieš prasidedant audrai laivai nuo pavojingų krantinių būna peršvartuojami prie saugesnių. Tokio didelio laivo kaip "Loialty" peršvartuoti uoste prie kitos krantinės nebuvo galimybės, kadangi per naktį ir pusdienį prieš prasidedant štormui į Klaipėdos uostą atplaukė keliolika laivų. Visos giliavandenės krantinės nuo 1 iki pat 7-osios buvo užimtos.

Prieš priimant rizikingą sprendimą palikti tanklaivį uote bandyta gauti kuo tikslesnę orų prognozę iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus. Ne kartą susiskambinta su skyriaus viršininku Lionginu Pakščiu. Situacija buvo analizuojama kelis kartus. Beje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus poste, esančiame Melnragėje, toli nuo jūros kranto, vėjo greitis nuolatos buvo rodomas 5 m/s mažesnis nei jį fiksavo Laivų eismo tarnyba.

Vis dėlto uosto kapitonas dėkingas hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriui, nes jo orų prognozė pasitvirtino tiesiog kelių valandų tikslumu. Klaipėdoje iš tikrųjų nebuvo tokio vėjo, kuris siautėjo Rusijoje, Švedijoje, Danijoje. Tačiau buvo imtasi visų atsargumo priemonių. Iš anksto buvo perspėtos vilkikų kompanijos, kad gali prireikti jų pagalbos. Uoste budėjo vilkikas "Stumbras".

Uosto kapitonas ryžosi leisti tanklaiviu stovėti todėl, kad po Klaipėdos uosto vartų ir molų rekonstrukcijos jau kelis kartus buvo įsitikinta, jog bent jau prie 2-osios krantinės dideli tanklaiviai atlaiko panašias audras.

Situacija pasikeitė

Uosto kapitonas sako, jog ir ateityje didelių laivų įvedimo ir išvedimo į uostą audros metu klausimai formaliai nebus sprendžiami. Pagaliau uoste visi įsitikino, ir tai jau neginčijamas faktas, kad situacija prie pačių pavojingiausių 1-7 krantinių uoste audros metu iš esmės pasikeitė. Dabar AB "Klaipėdos nafta" patiria kur kas mažiau prastovų dėl blogų oro sąlygų.

Anksčiau panašiu atveju laivai būdavo išvedami iš uosto į išorinį reidą. Beje, stovėti prie 7-osios krantinė būdavo netgi pavojingiau nei prie 2 ar 3, nes į uostą atsirisdavo ilgosios bangos, ir prie 7-osios krantinės būdavo didžiausias traukūno poveikis.

Traukūnas jau nebe toks

"Žinoma, toks reiškinys kaip traukūnas Klaipėdos uoste visiškai neišnyko. Tokios stiprios audros, kaip praėjusią savaitę, metu mes jį pajutome. Anksčiau meteorologai prognozuodavo, jog laukiamas silpnas, vidutinis ar stiprūs traukūnas. Esant pastarajam laivų švartavimo lynai trūkinėdavo kaip siūlai. Štai tokio traukūno pastačius naujus molus, o ypač šiaurinį molą, praktiškai nebeliko. Tai yra oficialiai užfiksuota Lietuvos meteorologijos tarnybos Klaipėdos skyriuje ir Jūrinių tyrimų centre. Taigi laivų stovėjimo sąlygos prie tų pavojingų krantinių yra saugios",- sako Klaipėdos uosto kapitonas.

Klaipėdos uosto įplaukos tobulinimo projektas yra didžiausias investicinis projektas uosto istorijoje. Vien tik bangolaužių rekonstrukcijos ir statybos darbai kainavo daugiau kaip 89 mln. Lt. Iš jų Pasaulio banko paskola - 56 mln. Lt, likusi suma - iš Uosto direkcijos lėšų. Gilinimo darbams skirta beveik 29 mln. Lt. Pasaulio banko paskola - daugiau kaip 18 mln. Lt, kitos lėšos Uosto direkcijos.

Dalia BIKAUSKAITĖ