Baltija bangavo Povilui Almiui Mažeikai

Atsisveikinimas

Artimieji ir kolegos jūrininkai išpildė tolimojo plaukiojimo kapitono ir mokslininko Povilo Almio Mažeikos valią.

Didžiąją dalį gyvenimo ne Lietuvoje praleidęs kapitonas, jį pažinojusiųjų apibūdinimas kaip šviesus ir taurus žmogus, šeštadienį palaidotas tėvynėje - po pagal senuosius baltų papročius atliktų apeigų P. A. Mažeikos palaikų pelenai pasklido Baltijos jūroje.

Padėjo Lietuvai išsaugoti laivyną

Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsisveikinimo su P. A. Mažeika ceremoniją surengė gelbėjimo laive "Šakiai" - juo į atvirą jūrą gausus kapitono šeimos ir giminaičių būrys, kolegos ir kiti jį pažinoję žmonės.

LJS pirmininkas išeivijoje, kapitonas, okeanografijos mokslų daktaras P. A. Mažeika mirė vasario 26 dieną, eidamas 90-uosius gyvenimo metus.

Gimęs Vainute (Tauragės apskritis), P. A. Mažeika jūreivystės mokslus studijavo Italijoje. 1943 metais jis baigė Navalio universitetą Neapolyje, įgijo mokslų daktaro laipsnį, o 1949-aisiais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Kurį laiką jis dirbo žvejybos laivuose Atlanto vandenyne, vėliau atsidavė moksliniam darbui Vašingtone, Okeanografijos institute. Jo moksliniai darbai buvo skelbiami JAV ir Vokietijos žurnaluose. 1985-1990 m. P. A. Mažeika ėjo konsultanto pareigas žvejybos biologijos institute Venesueloje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P. A. Mažeika aktyviai sekė mūsų jūreivystės raidą ir įsitraukė į kovą ginant laivyno interesus, bendradarbiavo atkurtos LJS veikloje.

Šios sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, tai, kad mūsų šalis išsaugojo savo laivyną, - didelis P. A. Mažeikos nuopelnas.

Atsisveikinimo su kapitonu ceremonijoje Seimo nariai taip pat teigė žemai lenkiantys galvą prieš jo darbus Lietuvos jūreivystei ir pripažino, kad P. A. Mažeika buvo tas žmogus, kuris garsino mūsų šalies vardą pasaulyje.

"Jį pažinojome kaip tikrą lietuvį, tikrą jūrininką, kuriam labai rūpėjo mūsų, Lietuvos jūrininkų, reikalai", - sakė Kapitonų klubo vadovas Ričardas Lučka.

"Šviesus jo atminimas visada liks mūsų širdyse", - kalbėjo P. Bekėža.

Gyveno mintimi sugrįžti

Velionio artimieji sako, kad P. A. Mažeikai visada rūpėjo Lietuvos jūrininkų bėdos, o mintis grįžti į tėvynę nedavė ramybės.

"Kai buvome vaikai, tėvai nuolat mums kartojo - gyvename Amerikoje tik laikinai, būtinai sugrįšime į Lietuvą, - pasakojo kapitono sūnus Gediminas Mažeika. - Mums su seserimi tai atrodė neįtikėtina, nematėme tam nė mažiausios galimybės. Tačiau tėvams vis dėlto pavyko."

Deja, anot G. Mažeikos, aplinkybės susiklostė taip, kad tėvams grįžti gyventi į Lietuvą pavyko tik senatvėje. Ilgesniam laikui į tėvynę P. A. Mažeika grįžo 2001-aisiais. Beje, tada jis, padedant žmonai Elenai, Klaipėdos universitete išleido knygą "Baltijos jūros hidrodinamika". Anksčiau jūrininkas ir mokslininkas yra parašęs ir išleidęs dar keletą knygų.

"Jei tik būtų galėjęs, jis tikrai būtų grįžęs į Lietuvą anksčiau - to tėvas labai norėjo", - "Vakarų ekspresui" pasakojo kapitono sūnus, pats pasirinkęs gydytojo profesiją ir šiuo metu gyvenantis Sietle.

Jūroje - gėlių takas

Prieš paskleidžiant pelenus jūroje, P. A. Mažeikos artimieji sakė neabejojantys, kad jo širdis dabar labai rami, šičia sugrįžus. Kapitonas troško būti palaidotas tėvynėje ir būtent Baltijos jūroje.

Atlikti laidojimo apeigas buvo patikėta baltų tikėjimo bendruomenei - folkloro grupei "Kūlgrinda".

Apeigas pradėjus giesmėmis ir kanklių skambesiu, laivo denyje įsivyravo rimtis. Gėlių vainike uždegus ugnį, apeigoms vadovavęs Lietuvos krivis Jaunius Trinkūnas prašė viešpačių palengvinti P. A. Mažeikos kelionę į protėvių žemę.

Pelenams pabirus į jūrą, nuaidėjo laivo atsisveikinimo signalai. Į vandenį nuleisti vainikai, jūra nusidriekė laivu plaukusiųjų įmesti žiedai.

Jūra tą dieną stipriai bangavo - P. A. Mažeikos artimieji sakė, kad lyg pagal užsakymą ji bangavo mus palikusiam kapitonui.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ