Planas, pagal kurį kelerių metų laikotarpiui bus nustatytas maksimalus sugaunamos žuvies kiekis Baltijos jūroje, yra pirmasis tokio tipo planas, po to, kai 2014 m. buvo pritarta Europos Sąjungos žuvininkystės politikos reformai.
Nuo 2008 m. iki šiol ES veikė menkių valdymo planas. Pernai reformavus ES žuvininkystės politiką, nutarta kelių rūšių žuvies išteklius planuoti keleriems metams į priekį. Naujasis planas pirmą kartą bendrai reguliuos menkių, šprotų ir strimelių išteklių Baltijos jūroje valdymą, nes šios žuvys tarpusavyje susijusios. Menkės minta šprotais ir iš dalies strimelėmis, o pastarosios kartais minta menkių ikrais.
„Tai ilgai lauktas pilotinis pasiūlymas, skirtas užtikrinti tvarų žuvies išteklių valdymą, o kartu apsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinį. Kelių žuvies rūšių išteklių valdymas vienu planu leis tai daryti veiksmingiau, taip pat atsižvelgti į naujausius mokslo tyrimus dėl išteklių kiekio, jų tarpusavio santykio ir ekologinių poreikių“, – sakė planą pristatęs europarlamentaras iš Lenkijos Jeroslavas Valensa (Jarosław Walesa).
Europos Parlamento nariai sveikino naująjį planą, kuris parengtas vadovaujantis naujausiais moksliniais tyrimais, ir vylėsi, jog jis užtikrins tvarią žvejybą, t.y. sužvejotos žuvies kiekis neviršys jos atsinaujinimo masto. Kaip itin pažangus plano aspektas akcentuotas jo regionalumas – Baltijos jūrai taikomas planas nebus taikomas kitoms jūroms. Išsakyta viltis, kad šis planas taps pavyzdiniu projektu, pagal kurį bus rengiami kiti planai.
Daugiametis Baltijos jūros žvejybos išteklių valdymo planas dar nėra suderintas su Europos sąjungos Taryba, todėl Europos Parlamentas artimiausiu metu su ja pradės derybas dėl galutinio teisės akto projekto. Šiuo tikslu, pritarę pataisoms, europarlamentarai atidėjo balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą