Baltijos jūros žvejai sunerimo dėl dujų vamzdžio

Problema

Klaipėdos žvejai susirūpino galimais savo nuostoliais pradėjus eksploatuoti Šiaurės Europos dujotiekį Baltijos jūroje. Šis objektas turės 1 km apsauginę zoną, kurioje žvejyba bus draudžiama.

Žvejų nerimą stiprina informacijos stoka, nežinia, ar jiems bus kompensuojama už patiriamus nuostolius. Lietuvos valdžios atstovai šiuo klausimu jiems kol kas negali nieko konkretaus pasakyti. Kita vertus, vargu ar Lietuva, kaip atskira valstybė, gali daryti įtaką tokios apimties projektui, jo rangovų veiksmams.

Neatsižvelgta į interesus

Jau pradėtą tiesti Baltijos jūros dugnu 1200 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekį, sujungsiantį Rusiją ir Vokietiją, planuojama pradėti eksploatuoti 2010 metais. Jis, ko gero, bus brangiausias dujotiekis pasaulyje, - jo statybos sąmata sieks 4 mlrd. eurų.

Problema glūdi dar šio dujotiekio projekto užuomazgose, kadangi nutarus tiesti pastarąjį jūros dugnu nebuvo atsižvelgta į Baltijos valstybių pasiūlymus bei interesus.

Dujotiekis jau susilaukė audringų diskusijų Europoje. Jo egzistavimas tiek ekonominiu, tiek politiniu atžvilgiu vienaip ar kitaip paveiks tokias valstybes kaip Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija, taip pat neaplenks ir kitų Baltijos regiono valstybių. Baltijos jūros regione dujotiekio eksplotacija paveiks ir žvejų darbą.

Metas pradėti tartis

Lietuvos žvejai bei asocijuoti jų atstovai jau baiminasi šio dujų vamzdžio. Problemos esmė ta, kad, atsiradus dujotiekiui, aplink jį bus sukurta apsauginė zona, kurioje bus draudžiama gaudyti žuvis. Žvejai dėl to, be abejo, patirs nuostolių, kurie, logiškai mąstant, turėtų būti kompensuojami.

Nors dar tik 2006-ieji, tačiau, jei dar nepavėlavome, dabar pats laikas apie tai kalbėti ir pradėti tartis. Kol kas šios problemos aktualumą pirmieji įžvelgė patys suinteresuotieji, o ją eskaluoti pradėjo asocijuoti jų atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, anot Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio, kol kas dar neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu.

Ar nepasitrauks žuvys?

Ministerijos ir žvejų atstovai guodžiasi, kad Lietuvos nepasiekia jokios techninės charakteristikos bei galimo poveikio aplinkai tyrimo duomenys. Anot Algirdo Aušros, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko, žvejai baiminasi ne tik dėl draudimų gaudyti žuvis vadinamojoje buferinėje zonoje ir dėl to patiriamų nuostolių, jiems nerimą taip pat kelia galimas žuvų pasitraukimas iš aplinkinių vandenų dėl vibracijos bei galimų ekologinių nelaimių, turint omenyje, kad dujotiekis bus tiesiamas netoli tos vietos, kur jūroje yra nuo Antrojo pasaulinio karo likusių sprogmenų, taip pat nuskandintų statinių su cheminėmis medžiagomis.

Kompensacijų tikimybė - teorinė

Tiek Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento, tiek žvejų konfederacijos atstovai negali atsakyti į klausimą, koks bus poveikis aplinkai, kiek dujotiekis pakenks žvejybos verslui, kokie galimi finansiniai nuostoliai. Žuvininkystės departamento direktorius teigia, kad nepaisant fakto, kad Baltijos jūra reguliariai tiriama, turėtų būti atliekamas konkretus su šia problema susietas monitoringas, tačiau šį dar gal kiek ankstoka pradėti.

A. Adomaičio manymu, tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų už prarastą kvotų, kurios jau ir taip mažos, dalį, galima tik teoriškai. Anot jo, realiausias variantas būtų bandyti susitarti dėl nuostolių kompensavimo su projekto rangovais bei dujotiekio eksploatuotojais.

Kaimynai diskutuoja

Nereikia manyti, kad be šalių kaimynių kooperavimosi bei ES užuovėjos derybos su Rusijos kompanija bus sėkmingos ir vaisingos. Rusija nepraleis progos išnaudoti šią priemonę Lietuvos spaudimui dėl tranzito per mūsų šalį į kaimyninę Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

Kol kas šia tema Vyriausybės atstovai tik diskutuoja su kaimyninių šalių suinteresuotomis institucijomis bei organizacijomis, tačiau konkretesnių veiksmų nesiimama, apskritai Žemės ūkio ministerija, pasak A. Adomaičio, šiuo klausimu kol kas dar neturi aiškesnio požiūrio, duomenų bei veiksmų plano.

Vis dėlto manoma, kad šia problema susirūpinta laiku. Nes, be visų vietinių lietuvių pastangų, dar 2005 gruodžio mėnesį grupė europarlamentarų, tarp kurių Lietuvos atstovų nebuvo, nusiuntė Europos Komisijai oficialų siūlymą ištirti galimą Šiaurės Europos dujotiekio poveikį Baltijos jūros ekosistemai.

Imantas PALIAKAS